Už 10 ar 12 cm ilgesnę žolę – baudos ir didesni mokesčiai: pasimatuokite, ateina tikrinti

Nemažai lietuvių gyvena privačiuose namuose ar kotedžuose su sodais, turi sklypus ar sodybas toliau nuo namų, kur užsuka rečiau. Vis tik ne visi žino, kad kurį laiką nenušienauta žolė gali prišaukti didelių nemalonumų.

Už per ilgą veją ar reguliariai neprižiūrimą sklypą gyventojams gresia ne tik baudos – jiems gali būti pradėtas taikyti didžiausias žemės mokesčio tarifas.

Kokio aukščio žolė leidžiama?

Klaipėdos miesto savivaldybės Administracinės veiklos, kontrolės ir prevencijos skyriaus vedėjas Albinas Misevičius nurodė, kad nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d. žolės aukštis turi būti ne didesnis kaip 12 cm. 

O miesto reprezentacinių žaliųjų plotų žolės aukštis – ne didesnis kaip 10 cm.

Panevėžyje nuo gegužės 1 d. iki rugsėjo 30 d. žolė privačiuose sklypuose neturėtų būti aukštesnė nei 25 cm, nurodė vyriausioji komunikacijos specialistė Aistė Pranculienė.

O Petrašiūnų seniūnijos seniūnė Asta Chanko vardijo, kad Kauno savivaldybės gyventojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką savo teritorijose, mesti šiukšles į specialiai tam skirtus konteinerius.

Taip pat prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją periodiškai šienauti bei tvarkyti žaliąsias atliekas.

Ji pabrėžė, kad Kauno savivaldybėje nuo birželio iki spalio mėnesio (imtinai) žolės aukštis negali būti didesnis nei 12 cm, kitaip gyventojams grės baudos.

Vejos priežiūra (nuotr. pranešimo spaudai)

Gauna šimtus skundų – kokios baudos?

Savivaldybių atstovai nurodė, kad pažeidimus fiksuoja tiek atlikdami planinius patikrinimus, tiek reaguodami į gyventojų skundus, kurių, pasak A. Pranculienės, kasmet sulaukiama nemažai.

Pvz., Vilniuje 2022 m. buvo gauti 97 gyventojų pranešimai, 2023 m. – 155, o 2024 m. – jau 195 pranešimai.

Klaipėdoje pernai dėl nenupjautos žolės buvo gauta 115 pranešimų.

Pasak A. Chanko, jei Kauno miesto seniūnai nustato nenaudojamus ir neprižiūrimus žemės sklypus, jie registruotu laišku informuoja jų savininkus ir ragina susitvarkyti teritoriją.

„Nustačius pažeidimą surašomas reikalavimas per nurodytą terminą nusipjauti žolę. Neįvykdžius reikalavimo gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 140 eurų.

Jei per metus laiko pažeidimas padaromas pakartotinai, bauda – nuo 140 iki 600 eurų“, – įspėjo Klaipėdos savivaldybės atstovas.

Pinigai (Lukas Balandis/ BNS nuotr.)

Žolės aukštis svarbus ne visur

Tuo metu Šiaulių savivaldybėje žolė turi būti nupjauta, bet konkretus jos aukštis – nereglamentuotas.

„Baudos gali būti skiriamos nustačius, kad žolė nenupjauta po gegužės 31 d. ir liepos 31 d.“ – komentavo Civilinės saugos ir teisėtvarkos skyriaus vedėjas Linas Gadliauskas

Reikalavimų žolės aukščiui nėra ir sostinėje. Viešose Vilniaus vietose nuo šių metų bus palaikoma 2 cm aukštesnė veja ten, kur žmonės leidžia laisvalaikį, sportuoja, taip pat daugiabučių kiemuose, t. y. 7–12 cm aukščio. O senamiestyje – 7 cm.

Privačių sklypų savininkams tokio žolės aukščio laikytis nėra privaloma.

Vilniaus savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas patikino, kad bausti neskubama, jei matoma, kad sklypas iš esmės nėra apleistas, o savininkas galbūt tiesiog dar nespėjo nušienauti žolės:

„Tokiais atvejais paraginama susitvarkyti geranoriškai, be baudų. Baudos skiriamos ne už per ilgą veją, o už sklypo nepriežiūrą. Vertinama bendra tvarka, vaizdas. Kiekvieną kartą individualiai. Reikia tvarkyti reguliariai ir neapleisti.“

Anot L. Gadliausko, sklypai turi būti tvarkomi, kad nebūtų šiukšlių, atliekų, menkaverčių krūmų, sąvartynų, statybinių ar teršiančių aplinką medžiagų, daiktų (akivaizdžiai netvarkingos transporto priemonės, jų dalys), statybinio laužo.

Jis vardijo, kad iš vejų, žaliųjų plotų ir griovių turi būti surinktos šiukšlės, iš krūmų išgrėbti medžių lapai, šiukšlės, žolė pjaunama ne mažiau kaip 2 kartus per metus.

Žolės pjovimas (nuotr. Vygintas Skaraitis/BNS)

Gali didėti ir žemės mokestis

Savivaldybių atstovai perspėjo – jeigu Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje ir kitur sklypo savininkas nereaguoja į raginimus susitvarkyti, vengia atsakomybės ir nesiima jokių veiksmų, sklypas gali būti pripažintas nenaudojamu, apleistu.

Tokiu atveju savininkui būtų taikomas padidintas, t. y. maksimalus žemės mokesčio tarifas – 4 proc. nuo sklypo vidutinės rinkos vertės (palyginimui – pvz., Klaipėdoje kitais atvejais taikomas vos 0,09–0,28 proc. tarifas).

Pasak I. Kuzo, pernai buvo pateikta 13 tarnybinių pranešimų dėl netvarkingų ir apleistų sklypų Vilniuje įtraukimo į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, kuriems taikomas padidintas 4 proc. tarifas.

2023 m. tokių atvejų buvo 6, o 2022 m. – 2. Taigi neprižiūrimų sklypų vis daugėja.

Šiauliuose pernai nenaudojamu buvo pripažintas 31 sklypas, 2023 m. – 33 sklypai, o 2022 m. – 35.

Šiaulių savivaldybės atstovas paminėjo, kad 2024 m. dėl miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų buvo nubausta 11, o 2023 m. – 10 gyventojų.

Tuo metu Vilniuje 2024 m., 2023 m. ir 2022 m. atitinkamai buvo nubausti 82, 59 ir 27 gyventojai, kas rodo, kad pažeidimų skaičius didėja.

Pasak I. Kuzo, iš viso per pastaruosius 3 metus buvo gauti 447 gyventojų skundai, surašyti 168 administracinių nusižengimų protokolai.

O daugiau kaip 60 proc. atvejų sklypų savininkai po pateiktų reikalavimų ėmėsi veiksmų sklypams sutvarkyti, todėl papildomų sankcijų neprireikė.

Žolės pjovimas (nuotr. 123fr.com)

Kiek kainuoja žolės pjovimo paslauga?

Žolės pjovimu ir teritorijų priežiūra užsiimančios bendrovės „Miško brolis“ vadovas Deividas Petkevičius nurodė, kad žolės pjovimo sezonas prasideda gegužę ir baigiasi spalį ar lapkritį.

Jo metu įmonė sulaukia apie 2–4 užsakymų per dieną ar nuo 50 iki 80 užsakymų per mėnesį.

Pasak D. Petkevičiaus, žolės pjovimo paslaugų kainos prasideda nuo 20–30 eurų už mažesnį sklypą (apie 5 arus).

„Kaina priklauso nuo sklypo dydžio, žolės aukščio, reljefo, naudojamos technikos ir tokių papildomų paslaugų, kaip žolės surinkimas ar išvežimas.

Šiemet kainos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo maždaug 10–15 proc., daugiausia dėl darbo sąnaudų, degalų ir technikos eksploatacijos išlaidų augimo“, – komentavo D. Petkevičius.

Jis pastebi, kad dažniausiai žolės pjovimo paslaugas užsako valstybinės įstaigos, kurioms reikia reguliariai prižiūrėti teritorijas:

„Privatūs klientai kreipiasi rečiau. Dažniausiai tai – vyresnio amžiaus žmonės arba užsienyje gyvenantys asmenys, kurie patys negali atvykti ir pasirūpinti savo sklypu.“

Įdomybės.lt