Lietuvos ūkininkai laukuose pradėjo javapjūtę. Tačiau, kol didžioji dalis derliaus dar laukuose, ūkininkai neskuba prognozuoti, ką turės aruoduose ir vėliau sąskaitose. Ar nudirbus visus darbus neliks su nuliu, mat grūdą užauginti, anot ūkininkų, atsiėjo brangiau dėl išaugusių trąšų kainų, nukulti juos taip pat atsieis brangiau dėl pabrangusio kuro.
Dar viena darbinga diena ūkininkui prie kombaino vairo. Diena saulėta, tad kupiškėnas skuba kuo daugiau nudirbti – lauke kulia žieminius rapsus:
„Jeigu nėra naktį rasos, rūko ar dar kitų reiškinių, tai dirbame visą naktį, kad suspėtume viską nusikulti“, – pasakoja ūkininkas Linas Giedrys.
Kartu su tėčiu Linas maždaug 300 hektarų plote augina rapsus, kviečius, žirnius, pupas. Tiesa, šiemet jų kombainai į laukus išvažiavo keliomis savaitėmis vėliau nei ankstesniais metais.
„Šiemet javapjūtę pradėjome rugpjūčio 3 d., o esam rugpjūčio 3 d. ir pabaigę“, – sako ūkininkas Vygantas Giedrys.
Kviečių kokybė bus prastesnė
Kitas ūkininkas pasakoja, kad jau dabar plika akimi matyti, kad kviečių derliaus kokybė bus prastesnė. Ir kalti ne tik permainingi orai.
„Išbrangusios azotinės trąšos, drėgmės buvo daug, tai derlius nebus toks menkas, vidutinis, bet kokybė turėtų būti prastesnė dėl pataupymų ūkyje“, – sako ūkininkas Eimantas Šerelis.
O kuro per patį darbymetį nepataupysi – per dieną vienas kombainas išdegina apie 400 litrų. O tai maždaug 500 eurų.
„Pilame kurą be akcizo, kaip ūkininkai, turime šiokią tokią lengvatą, bet vis tiek kuras kainuoja virš euro ir virš euro jis laikosi jau kurį laiką“, – teigia L.
Giedrys.
Tuo tarpu, jei grūdai yra prastesnės kokybės, tai ir ūkininko sąskaita tuštesnė. Juolab kad, pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos Kupiškio skyriaus pirmininko, grūdų kaina nuo praėjusio sezono padidėjo vos iki 10 procentų.
„Neatitinka aukštos klasės kokybės ir tada kaina krinta labai žiauriai. Sakykim, už toną vietoje 190–200 užsidirbame 150–160“, – teigia Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius.
Kainos priklauso nuo daug veiksnių
Tad, kaip sako ūkininkai, užauginti grūdus yra tik dalis darbo – galvos skausmas, kaip juos parduoti.
„Kažkiek pakyla, kažkiek nukrinta, sunku pataikyti, nes turi pastoviai fiksuoti ir realiai būti akcijų biržų žinovas, kad fiksuotum geriausią kainą“, – sako L. Giedrys.
„Kaina kasdien keičiasi. Aukštyn, žemyn, priklausomai, ką ponas iš Amerikos pasakys, padarys, kaip karo įvykiai, arba kaip vyksta javų nuėmimas kitame pasaulio krašte“, – teigia E. Šerelis.
Tad ūkininkai rizikas stengiasi mažinti, dalį grūdų parduodami vos nukūlę, dalį sandėliuoja pagal galimybes, dalį saugo elevatoriuose, už kuriuos, esą, taip pat tenka pakloti nemenkus pinigus.
Tad kol didžioji dalis derliaus dar laukuose, ūkininkai neskuba prognozuoti, ką turės aruoduose, o vėliau ir sąskaitose. Tuomet pasimatys ir kaip tai atsilieps galutiniam vartotojui.
„Galutinis vartotojas labiau pajaus, spėju, per kuro kainas, nes kuro kaina įeina į visų produktų kainą, o grūdų kainos pabrangimas yra procentaliai ne toks didelis, kad galutiniam vartotojui pasijaustų“, – sako E. Šerelis.
O kad duoną kepti būtų iš ko, dabar ūkininkai labiausiai meldžia palankių orų.
