Tyli grėsmė Lietuvoje: 60 tūkst. žmonių jau serga…
Tūkstančiai Lietuvos gyventojų kasdien keliasi į darbą, rūpinasi šeima ir gyvena įprastą gyvenimą, nė neįtardami, kad jų organizme jau vyksta pavojingi pokyčiai.
Liga gali metų metus nesukelti akivaizdžių simptomų, tačiau tuo pat metu pažeisti kraujagysles, inkstus, širdį, akis ir nervų sistemą. Specialistai įspėja, kad gera savijauta dar nereiškia, jog žmogus yra sveikas.
Naujausi skaičiavimai atskleidžia nerimą keliančią situaciją – maždaug 60 tūkst. Lietuvos gyventojų gali sirgti cukriniu diabetu, tačiau apie savo ligą nežinoti.
Beveik kas trečias sergantysis apie ligą nežino
Remiantis tarptautiniais 2024 metų skaičiavimais, Lietuvoje cukriniu diabetu serga apie 211 tūkst. žmonių nuo 20 iki 79 metų.
Apytiksliai 28,5 proc. jų liga dar nėra diagnozuota.
Tai reiškia, kad dešimtys tūkstančių gyventojų negauna reikalingo gydymo ir gali nė neįtarti, jog jų organizme kaupiasi ilgalaikių komplikacijų rizika.
Bene didžiausią nerimą kelia tai, kad antrojo tipo cukrinis diabetas dažnai vystosi palaipsniui. Žmogus gali ilgai nejausti jokių reikšmingų sveikatos sutrikimų.
Liga gali daugelį metų slėptis organizme
Cukrinis diabetas yra lėtinė liga, susijusi su sutrikusia gliukozės kiekio kraujyje reguliacija.
Sveiko žmogaus organizme insulinas padeda gliukozei patekti į ląsteles, kuriose ji naudojama energijai gaminti.
Tačiau sergant antrojo tipo diabetu organizmas tampa mažiau jautrus insulinui arba nepagamina pakankamo jo kiekio.
Dėl to gliukozė kaupiasi kraujyje, o ilgainiui gali būti pažeidžiami įvairūs organai.
Pavojingiausia tai, kad žmogus nebūtinai jaučia šiuos pokyčius. Liga kartais nustatoma atliekant įprastus kraujo tyrimus arba jau atsiradus komplikacijų.
Šių simptomų nevalia ignoruoti
Nors cukrinis diabetas gali ilgai nesukelti pastebimų simptomų, organizmas kartais siunčia signalus, kuriuos žmonės klaidingai priskiria nuovargiui, stresui arba amžiui.
Dažniausi požymiai:
- Nuolatinis troškulys.
- Dažnas šlapinimasis.
- Neįprastai stiprus nuovargis.
- Padidėjęs alkis.
- Neaiškus matymas.
- Nepaaiškinamas svorio kritimas.
Taip pat gali pasireikšti padidėjęs jautrumas infekcijoms ar lėčiau gyjančios žaizdos.
Tačiau svarbu suprasti, kad nė vienas iš šių simptomų savaime nepatvirtina diabeto diagnozės. Tam būtini medicininiai tyrimai.
Jei atsiranda stiprus silpnumas, vėmimas, padažnėjęs kvėpavimas ar sąmonės sutrikimų, būtina skubiai kreiptis medicininės pagalbos.
Patikrinus šimtus žmonių – neraminantys rezultatai
Lietuvos diabeto asociacijos atstovė Vida Augustinienė pasidalijo profilaktinių patikrinimų rezultatais.
Palangoje per savaitę patikrinus apie 400 vyresnio amžiaus žmonių, maždaug dešimtadaliui nustatyta padidėjusi gliukozės koncentracija.
Net 97 proc. žmonių, kuriems nustatyta padidėjusi gliukozė, turėjo antsvorio. Maždaug penktadalis jų turėjo diabetu sergančių artimųjų.
Beveik visi buvo vyresni nei 45 metų.
Padidėjusi gliukozė dar nebūtinai reiškia, kad žmogus serga diabetu, tačiau tokie rezultatai rodo būtinybę atlikti išsamesnius tyrimus.
Ypač sunerimti turėtų šie gyventojai
Antrojo tipo diabeto riziką didina įvairūs paveldimi ir gyvenimo būdo veiksniai.
Didesnė rizika nustatoma žmonėms, kurie:
- Turi antsvorio arba nutukimą.
- Mažai juda.
- Turi diabetu sergančių artimų giminaičių.
- Kenčia nuo padidėjusio kraujospūdžio.
- Turi sutrikusią cholesterolio koncentraciją kraujyje.
- Anksčiau sirgo nėščiųjų diabetu.
- Turi nustatytą prediabetą.
Tarptautinėse diabeto diagnostikos rekomendacijose siūloma profilaktinius tyrimus pradėti nuo 35 metų, o esant papildomiems rizikos veiksniams – dar anksčiau.
Negydoma liga gali sukelti itin sunkių komplikacijų
Ilgą laiką nekontroliuojamas padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti negrįžtamų organizmo pažeidimų.
Tarp pavojingiausių diabeto komplikacijų – širdies ir kraujagyslių ligos, insultas, inkstų nepakankamumas, regėjimo praradimas ir nervų sistemos pažeidimai.
Ypač pavojingi kojų kraujotakos ir nervų pažeidimai.
Sumažėjus pėdų jautrumui, žmogus gali nepastebėti net nedidelės žaizdos. Negydoma infekcija kartais progresuoja tiek, kad prireikia amputacijos.
Būtent todėl ankstyvas ligos nustatymas ir tinkama jos kontrolė yra tokie svarbūs.
Vis dėlto šios komplikacijos nėra neišvengiamos. Tinkamai gydantis galima reikšmingai sumažinti jų riziką.
Prediabetas – svarbus organizmo įspėjimas
Dar prieš išsivystant antrojo tipo cukriniam diabetui žmogui gali būti nustatytas prediabetas.
Tai būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje jau yra didesnis už normalų, tačiau dar nesiekia diabeto diagnostinių ribų.
Šio etapo nereikėtų ignoruoti, nes jis suteikia galimybę imtis veiksmų ir sumažinti tikimybę susirgti diabetu.
Reguliarus fizinis aktyvumas, subalansuota mityba ir, esant antsvoriui, kūno svorio mažinimas gali padėti pagerinti organizmo jautrumą insulinui.
Gydytojas, įvertinęs individualią situaciją, gali rekomenduoti ir papildomas gydymo priemones.
Tyrimą gali paskirti šeimos gydytojas
Norint sužinoti, ar gliukozės kiekis kraujyje nėra padidėjęs, pirmiausia verta kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Diabeto diagnostikai naudojami keli pagrindiniai tyrimai:
- Gliukozės koncentracijos kraujyje tyrimas nevalgius.
- Gliukozės tolerancijos mėginys.
- Glikuoto hemoglobino (HbA1c) tyrimas, parodantis vidutinį gliukozės kiekį per pastaruosius du ar tris mėnesius.
Šeimos gydytojas gali paskirti reikalingus gliukozės tyrimus, kurie, laikantis nustatytų sąlygų, apmokami privalomojo sveikatos draudimo lėšomis.
Nustačius pakitimų, gydytojas sprendžia dėl tolesnių tyrimų, gydymo ir specialisto konsultacijos.
Kaip sumažinti riziką susirgti?
Nors pirmojo tipo cukrinio diabeto šiuo metu išvengti neįmanoma, antrojo tipo diabeto išsivystymo riziką galima sumažinti.
Specialistai rekomenduoja reguliariai judėti, daugiau vaikščioti, vartoti daržoves, viso grūdo produktus ir ankštinius augalus, riboti saldžius gėrimus bei perteklinį kalorijų kiekį.
Taip pat svarbu palaikyti sveikatai palankų kūno svorį, nerūkyti ir reguliariai tikrinti kraujospūdį.
Didžiausia klaida – laukti, kol organizmas pradės siųsti akivaizdžius pavojaus signalus.
Cukrinis diabetas gali progresuoti net žmogui jaučiantis visiškai sveikam. Todėl laiku atliktas kraujo tyrimas gali padėti pastebėti ligą dar prieš jai padarant didelę žalą organizmui.