Trumpas pribloškė pasaulį: šių žodžių iš JAV prezidento niekas nesitikėjo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėl sukėlė tarptautinį atgarsį. Baltuosiuose rūmuose kalbėdamas apie Rusiją ir Vladimirą Putiną jis griežtai sukritikavo tuos, kurie ragino didinti sankcijas Maskvai. Tačiau didžiausią dėmesį patraukė ne vien prezidento pasirinkti žodžiai. Paaiškėjo, kodėl D. Trumpas nenorėjo imtis papildomo spaudimo Kremliui ir kokį vaidmenį šiame sprendime suvaidino vieno amerikiečio likimas.
Baltuosiuose rūmuose nuskambėjo netikėtas pareiškimas
JAV prezidentas Donaldas Trumpas Baltuosiuose rūmuose susitiko su iš Rusijos nelaisvės išlaisvintu amerikiečiu Stephenu Hubbardu.
Susitikimas turėjo tapti proga pasidžiaugti JAV piliečio sugrįžimu namo.
Tačiau pokalbis su žurnalistais netikėtai pakrypo Rusijai taikomų sankcijų link.
Paklaustas apie galimą sankcijų švelninimą, D. Trumpas ėmė aiškinti, kodėl anksčiau nesutiko didinti ekonominio spaudimo Maskvai.
Prezidentas pareiškė, kad žmonės, kurie reikalavo naujų sankcijų tuo metu, kai jis derėjosi dėl amerikiečio paleidimo, elgėsi kvailai.
Šie žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai Ukraina ir jos sąjungininkai toliau ragina didinti spaudimą Rusijai, siekiant apriboti jos galimybes finansuoti karą.
Kodėl Trumpas atsisakė papildomo spaudimo?
D. Trumpas savo poziciją aiškino vykusiomis derybomis dėl S. Hubbardo išlaisvinimo.
Pasak prezidento, naujų sankcijų paskelbimas jautrių pokalbių su Maskva metu galėjo pakenkti pastangoms susigrąžinti JAV pilietį.
Jis pateikė įsivaizduojamo pokalbio su V. Putinu pavyzdį.
D. Trumpas aiškino, kad būtų prieštaringa vienu metu prašyti Rusijos prezidento paleisti amerikietį ir pranešti apie naujus ekonominius apribojimus jo šaliai.
Taip JAV vadovas bandė pagrįsti savo pasirinktą derybų taktiką.
Tačiau toks aiškinimas kelia platesnį klausimą: ar derybos dėl konkretaus žmogaus išlaisvinimo turėtų lemti sprendimus dėl sankcijų valstybei, kuri tęsia karą prieš Ukrainą?
Tai vienas svarbiausių nesutarimų dėl dabartinės Vašingtono politikos Maskvos atžvilgiu.
Išlaisvintas amerikietis pasakė dar daugiau
Susitikime dalyvavęs Stephenas Hubbardas taip pat pasisakė apie sankcijas.
Jis pareiškė, kad rusai iš jų juokiasi.
D. Trumpas iš karto sureagavo į šią pastabą ir pakartojo pašnekovo mintį, tarsi ji patvirtintų jo paties argumentus.
Vis dėlto vieno žmogaus nuomonė nėra įrodymas, kad tarptautinės sankcijos Rusijai neturi ekonominio poveikio.
Sankcijų rezultatai vertinami pagal įvairius rodiklius: prekybos apribojimus, finansinių operacijų galimybes, technologijų prieinamumą ir poveikį valstybės pajamoms.
Be to, jų poveikis ne visada pasireiškia iš karto.
Kai kurios priemonės skirtos ilgalaikiam Rusijos ekonominių ir karinių pajėgumų ribojimui.
Todėl teiginį, kad Rusija iš sankcijų tik juokiasi, reikėtų vertinti kaip susitikimo dalyvio išsakytą poziciją, o ne nustatytą faktą.
Kas yra iš Rusijos nelaisvės sugrįžęs amerikietis?
Stephenas Hubbardas – 74 metų buvęs mokytojas iš JAV Mičigano valstijos.
Rusijos pajėgos jį sulaikė Ukrainoje 2022 metų balandį.
Rusijos valdžia amerikietį apkaltino dalyvavus karo veiksmuose Ukrainos pusėje kaip samdinį.
JAV jo sulaikymą laikė neteisėtu.
S. Hubbardas Rusijoje praleido daugiau nei ketverius metus.
Jis buvo paleistas, o jo sugrįžimas tapo svarbiu JAV administracijos diplomatiniu pasiekimu.
D. Trumpas teigė asmeniškai kalbėjęsis su V. Putinu ir prašęs paleisti amerikietį.
JAV prezidentas taip pat tvirtino, kad S. Hubbardo išlaisvinimas nebuvo susijęs su apsikeitimu kaliniais.
Rusijos pusė savo ruožtu aiškino, kad amerikietis paleistas humanitariniais pagrindais.
Taigi abi valstybės išlaisvinimo aplinkybes pristatė savaip.
Sprendimai dėl Rusijos jau kelia ginčų Vašingtone
Naujausias D. Trumpo pareiškimas nuskambėjo neatsitiktiniu metu.
JAV prezidentas sustabdė neseniai priimto plataus sankcijų Rusijai paketo įgyvendinimą, motyvuodamas nacionaliniais interesais.
Šis sprendimas sulaukė kritikos iš dalies JAV Kongreso narių.
Sankcijų paketu buvo siekiama riboti Rusijos galimybes finansuoti karą, įskaitant priemones prieš finansų institucijas ir naftos gabenimo tinklus.
Tačiau Baltieji rūmai pasirinko kitokią taktiką.
D. Trumpo administracija pabrėžia diplomatinių derybų svarbą ir galimybę susitarimais pasiekti rezultatų.
Kritikai nuogąstauja, kad sankcijų atidėjimas ar švelninimas gali sumažinti spaudimą Maskvai tuo metu, kai karas Ukrainoje tęsiasi.
Šios dvi pozicijos atspindi platesnį nesutarimą dėl to, kokiomis priemonėmis veiksmingiausia siekti karo pabaigos.
Ukraina ragina elgtis priešingai
Ukraina ir ją remiančios valstybės ne kartą ragino stiprinti ekonomines priemones prieš Rusiją.
Jų argumentas – mažesnės Rusijos pajamos ir apribota prieiga prie technologijų gali apsunkinti karo finansavimą.
Ypač daug dėmesio skiriama energetikos sektoriui, finansinėms operacijoms ir sankcijų apėjimo schemoms.
Tačiau Rusija per pastaruosius metus mėgino prisitaikyti prie apribojimų, nukreipdama dalį prekybos į kitas rinkas.
Dėl to sankcijų veiksmingumas priklauso ne vien nuo jų paskelbimo.
Svarbu ir tai, kaip jos įgyvendinamos, kiek valstybių jų laikosi ir ar užkertamas kelias apribojimų apėjimui.
D. Trumpo pareiškimai rodo, kad JAV administracija tam tikrose situacijose teikia pirmenybę derybiniams sprendimams.
Tačiau kol kas nėra pagrindo teigti, kad tokia taktika savaime užtikrins karo pabaigą.
Nerimas kyla ir Europoje
JAV politikos pokyčius atidžiai stebi Europos valstybės, ypač esančios netoli Rusijos.
Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Lenkijai itin svarbu, kad NATO išlaikytų vieningą poziciją dėl regiono saugumo.
Taip pat pasirodė pranešimų, kad JAV gynybos pareigūnai privačiuose pokalbiuose ragino kai kurias Europos sąjungininkes santūriau kalbėti apie Rusijos keliamas grėsmes.
Tokie pokalbiai atspindi skirtingus požiūrius į tai, kaip viešai komunikuoti apie Maskvą ir kokią vietą saugumo politikoje turėtų užimti diplomatija.
Baltijos šalys pabrėžia būtinybę atvirai įvardyti saugumo rizikas ir stiprinti gynybą.
Tuo metu Vašingtonas ieško galimybių tęsti derybas su Maskva.
Šie skirtumai dar nereiškia NATO vienybės žlugimo, tačiau rodo, kad sąjungininkėms tenka derinti nevienodus politinius prioritetus.
Ar Putinas sulauks naujų nuolaidų?
Vienas didžiausių klausimų – ar D. Trumpo administracija ateityje dar labiau švelnins ekonominius apribojimus Rusijai.
JAV jau priėmė sprendimų, susijusių su sankcijų įgyvendinimo atidėjimu ir galimybėmis Rusijai tiekti dyzeliną pasaulio rinkoms.
Tačiau atskiri sprendimai dėl konkrečių apribojimų nereiškia, kad visos sankcijos Rusijai panaikintos.
Taip pat negalima iš anksto teigti, kad JAV prezidentas sutiks su visais Maskvos reikalavimais.
Daug kas priklausys nuo tolesnių derybų, situacijos Ukrainoje ir politinių sprendimų Vašingtone.
Vis dėlto naujausi prezidento žodžiai leidžia aiškiai suprasti, kad jis papildomas sankcijas vertina ir kaip galimą kliūtį diplomatiniams susitarimams.
Vienas pareiškimas atskleidė didesnę problemą
Iš pirmo žvilgsnio D. Trumpo pasisakymas buvo skirtas konkrečiam įvykiui – amerikiečio Stepheno Hubbardo išlaisvinimui.
Tačiau diskusija greitai peržengė vieno žmogaus istorijos ribas.
Ji palietė vieną svarbiausių tarptautinės politikos klausimų: kaip derėtis su Rusija, kai ši tęsia karą prieš Ukrainą?
Vieni politikai mano, kad griežtesnės sankcijos yra būtina spaudimo priemonė.
Kiti akcentuoja, kad tam tikrais atvejais papildomi apribojimai gali apsunkinti derybas.
Kol kas nėra aišku, kuris konkrečių priemonių derinys padėtų pasiekti ilgalaikę taiką.
Tačiau susitikimas Baltuosiuose rūmuose dar kartą parodė, kokie skirtingi požiūriai egzistuoja net tarp artimiausių Ukrainos partnerių.
D. Trumpas viešai sukritikavo tuos, kurie ragino didinti sankcijas Rusijai, ir savo sprendimą aiškino pastangomis išlaisvinti JAV pilietį. Tačiau jo žodžiai nuskambėjo gerokai platesniame kontekste – tuo metu, kai sprendžiama, kokį ekonominį spaudimą Vakarai turėtų taikyti Maskvai.
Kaip manote, ar JAV turėtų didinti sankcijas Rusijai, ar daugiau dėmesio skirti tiesioginėms deryboms su Vladimiru Putinu?
