Prekybininkai ima skaičiuoti nuostolius, kuriuos patiria, kai pirkėjai savitarnos kasose suveda klaidingą prekę. Kartais, žinoma, klaida būna netyčinė, tačiau parduotuvių atstovai įtaria, kad vis dažniau žmonės savitarnoje sukčiauja ir taip bando sutaupyti jų sąskaita.
Su pilnu pirkinių krepšiu vis daugiau žmonių suka atsiskaityti į savitarnos kasas, o kitiems maloniau apsipirkti pas pardavėją.
Tačiau, pasirodo, kad būtent tie, kurie atsisakyti už pirkinius eina į savitarnos kasas, yra itin akylai stebimi, mat savitarnos kasos žmonėms tapo puikiu būdu sukčiauti.
Turėjome vieną kartą tokį įvykį, kai net kelias dienas iš eilės vienas žmogus bandė skirtingus daiktus savitarnos kasose pažymėti kaip morkas“, – parduotuvės patirtimi dalijosi „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.
Atrodytų smulkmena, tačiau prekybininkai skaičiuoja, kad net ir vienas sukčiaujantis pirkėjas per kelis apsipirkimus gali padaryti kelių šimtų ar net kelių tūkstančių eurų nuostolį.
„Suma gali svyruoti nuo vieno euro iki 2100 eurų“, – tikino „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė.
„Per mėnesį turime virš šimto įvykių, kai ta žala yra vertinama apie 150 eurų. Tačiau čia vertinama ne tik savitarnos kasos, bet vagystės bendrai“, – teigė G. Kitovė.
Pastaruoju metu atsiranda tokių vagišių, kurie bando pavogti ne kelias dešimtis, o kelis šimtus eurų.
„Sukčiavo vienuolika kartų ir padarė 400 eurų žalą, o kitas atvejis, vyras sukčiavo 25 kartus. Jis padarė 2100 eurų žalą. Jiems abiem gresia baudžiamoji atsakomybė“, – tikino R. Gecevičiūtė.
Apsivogusiems už 150 eurų ir mažiau gresia administracinė atsakomybė: viešieji darbai, bauda arba laisvės atėmimas iki trejų metų, o tiems, kurie vogė daugiau nei už 150 eurų, numatoma baudžiamoji atsakomybė.
