Tiek daug dirbančiųjų Lietuvoje nebuvo per 25 metus. Vien per metus į darbo rinką įsiliejo 40 tūkst. naujų darbuotojų. Tačiau ekonomistai pastebi, kad dirbti ateina ne lietuviai, o užsieniečiai. Tuo metu vietiniams gyventojams įsidarbinti vis sunkiau – gyventojų, kurie metus negali susirasti darbo, taip pat rekordiškai daug. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pripažįsta, jog situacija kelia nerimą, todėl siūlo griežtinti kvotas.
Egiptietis Ahmed neplanavo suktis virtuvėje ir gaminti kebabus Lietuvoje.
„Ilgą laiką žaidžiau futbolą Egipte, o po operacijos planavau tapti treneriu“, – pasakojo egiptietis.
Mesti sportą vyrą paskatino sudaužyta širdis – skyrybos su žmona ir viršininko Aihan skambutis, kad Lietuvoje yra laisva darbo vieta.
„Negaliu rasti darbuotojų, niekas nenori. Pas mus labai karšta ir niekas nenori dirbti, truputį sunku“, – teigė turkas Aihan.
Dirbančiųjų skaičius šių metų pirmąjį ketvirtį buvo didžiausias per 25 metus. Į darbo rinką įsiliejo dar 40 tūkst. darbuotojų. Dauguma jų yra ne Lietuvos gyventojai, o atvykėliai. Taip jau ne pirmi metai.
„Mes matėme 2022 metais 70 tūkst., pernai 40 tūkst., didžioji dalis atvažiuoja dirbti ir dėl to auga užimtumas“, – aiškino ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Vis daugėja centrinės Azijos valstybių užsieniečių – Uzbekistanas, Kazachstanas, Kirgizstanas, Tadžikistanas, nors pagrindinės išlieka Ukraina ir Baltarusija“, – sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Paradoksas, bet daugėjant dirbančiųjų, daugėja ir bedarbių. Pirmąjį metų ketvirtį jų padaugėjo 11 tūkst. Tokio bedarbių skaičiaus nebuvo nuo 2015 metų. Ekonomistai sako, kad tie bedarbiai – Lietuvos gyventojai.
„Darbdaviai mieliau renkasi tuos darbuotojus, kurie nekelia klausimų ir dirba prastose sąlygose. Jie atsisako mūsų lietuvių dėl to, kad mes pagrįstai norime dirbti saugiai ir uždirbti oriai“, – aiškino Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
