„Tai būtų tikra sensacija“ – Trumpo eros pabaiga…

Trumpui artėja politinis išbandymas: kalbama apie tikrą sensaciją JAV

Jungtinėse Amerikos Valstijose artėja rinkimai, galintys iš esmės pakeisti prezidento Donaldo Trumpo galimybes įgyvendinti savo politinius planus. Politologė Dovilė Jakniūnaitė atkreipia dėmesį į scenarijų, kuris Vašingtone sukeltų didžiulį atgarsį. Jei jis išsipildytų, prezidentui tektų dirbti visiškai kitokiomis politinėmis sąlygomis. Tuo pat metu neramūs laikai laukia ir vieno svarbiausių JAV sąjungininkų Artimuosiuose Rytuose.

Artėjantys rinkimai gali pakeisti jėgų pusiausvyrą

JAV vyks Kongreso vidurio kadencijos rinkimai.

Amerikiečiai rinks visus 435 Atstovų Rūmų narius ir maždaug trečdalį Senato.

Nors Donaldas Trumpas šiuose rinkimuose pats nekandidatuoja į prezidentus, rezultatai gali turėti tiesioginės įtakos likusiai jo kadencijos daliai.

Kongresas priima įstatymus, tvirtina federalines išlaidas ir prižiūri vykdomosios valdžios veiklą. Todėl partijų jėgų pusiausvyra jame lemia, kiek politinės erdvės turi Baltųjų rūmų vadovas.

Politologė Dovilė Jakniūnaitė, vertindama artėjančius rinkimus, atkreipė dėmesį į galimą respublikonų nesėkmę.

Tačiau didžiausią politinį atgarsį sukeltų ne vien vienų Kongreso rūmų kontrolės praradimas.

Scenarijus, kuris būtų tikra sensacija

Politologės vertinimu, demokratams atsivertų galimybė perimti Atstovų Rūmų kontrolę.

Dar didesnį politinį pokytį reikštų situacija, jeigu jiems pavyktų užsitikrinti daugumą ir Senate.

D. Jakniūnaitė aptarė vertinimą, pagal kurį demokratų galimybės perimti Senatą siekia maždaug 50 procentų.

Tai nėra rinkimų rezultatas ar garantuota prognozė. Tokie tikimybiniai vertinimai gali keistis iki pat balsavimo dienos.

Vis dėlto abejų Kongreso rūmų kontrolės pasikeitimas reikštų, kad D. Trumpui tektų susidurti su daug stipresne parlamentine opozicija.

Demokratai galėtų aktyviau kontroliuoti administracijos veiklą, rengti tyrimus ir blokuoti dalį prezidento politinių iniciatyvų.

Kartu reikėtų nepamiršti, kad net opozicijai kontroliuojant Kongresą prezidentas išsaugotų svarbius konstitucinius įgaliojimus.

Todėl tokia rinkimų baigtis reikštų politinių galių persiskirstymą, o ne automatinį D. Trumpo pašalinimą iš pareigų.

Kodėl rinkėjų nuotaikos kelia tiek klausimų?

Vienas svarbiausių rinkimų veiksnių – amerikiečių ekonominė padėtis.

Rinkėjams aktualios kasdienės išlaidos, degalų kainos, pragyvenimo lygis ir valstybės ekonominės politikos rezultatai.

Užsienio politikos sprendimai taip pat gali turėti įtakos visuomenės nuotaikoms, ypač kai tarptautiniai konfliktai veikia energijos kainas ir valstybės išlaidas.

D. Jakniūnaitės vertinimu, būtent ekonominė situacija ir karai gali tapti svarbesniais rinkėjų apsisprendimo veiksniais nei pavieniai skandalai.

Tačiau galutinė rinkimų baigtis priklausys nuo balsavimo konkrečiose valstijose ir rinkimų apygardose.

JAV politinėje sistemoje nacionalinis partijų populiarumas ne visada tiesiogiai atspindi tai, kaip pasiskirstys vietos Kongrese.

Kodėl Trumpas susikirto su Zelenskiu?

Artėjant rinkimams dėmesio sulaukia ir JAV prezidento santykiai su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu.

Pastaruoju metu D. Trumpas griežtino retoriką Ukrainos prezidento atžvilgiu, o tarp Vašingtono ir Kyjivo išryškėjo nesutarimai dėl karo užbaigimo sąlygų.

D. Jakniūnaitė pateikė savo paaiškinimą, kodėl šie santykiai tapo tokie įtempti.

Politologės vertinimu, D. Trumpas siekė parodyti užsienio politikos iniciatyvą prieš JAV rinkimus, tačiau V. Zelenskio viešai išsakytas nepritarimas kai kuriems pasiūlymams apsunkino šiuos planus.

Ukrainos vadovas laikosi pozicijos, kad susitarimai dėl karo pabaigos turi atitikti jo šalies saugumo interesus.

Tuo metu JAV administracija pabrėžia būtinybę ieškoti diplomatinio sprendimo.

Šie skirtumai kelia klausimų dėl tolesnio abiejų valstybių bendradarbiavimo, tačiau vien vieši nesutarimai dar neleidžia nustatyti, kokie sprendimai bus priimti ateityje.

Dar didesnį nerimą kelia pasaulio galių santykiai

Politologė taip pat atkreipė dėmesį į diskusijas dėl galimo JAV, Rusijos ir Kinijos vadovų trišalio susitikimo.

Jos vertinimu, tokia diplomatijos kryptis gali kelti klausimų dėl didžiųjų valstybių siekio tartis apie tarptautinės įtakos pasiskirstymą.

Mažesnėms valstybėms, įskaitant Lietuvą, itin svarbu, kad sprendimai dėl Europos saugumo nebūtų priimami neįtraukiant tiesiogiai suinteresuotų šalių.

Tačiau pats galimo susitikimo aptarimas dar nereiškia, kad egzistuoja konkretus susitarimas dėl įtakos sferų.

Tokius nuogąstavimus būtina atskirti nuo patvirtintų diplomatinių sprendimų.

Tuo metu Izraelyje bręsta kita politinė krizė

Kol Jungtinės Valstijos rengiasi Kongreso rinkimams, Izraelyje taip pat sprendžiasi politinės valdžios klausimas.

Po rinkimų kyla abejonių dėl ilgamečio premjero Benjamino Netanyahu galimybių išlaikyti valdžią.

Izraelio parlamente – Knesete – yra 120 vietų, todėl stabiliai daugumai užsitikrinti reikia bent 61 mandato.

D. Jakniūnaitė atkreipia dėmesį, kad suformuoti tokią koaliciją gali būti sudėtinga.

Jeigu politinėms partijoms nepavyktų susitarti, šalis galėtų susidurti su užsitęsusiomis derybomis ar net naujais rinkimais.

Tuo metu B. Netanyahu galėtų toliau eiti laikinojo premjero pareigas.

Tai reiškia, kad net pasikeitus politinei jėgų pusiausvyrai, valdžios pasikeitimas nebūtinai įvyktų greitai.

Nauja valdžia dar nereikštų esminio politikos pasikeitimo

Izraelio politinė padėtis sudėtinga ne tik dėl partijų tarpusavio santykių.

Šaliai tenka spręsti ilgalaikius saugumo iššūkius, konfliktus regione ir klausimus dėl Gazos Ruožo bei Vakarų Kranto ateities.

Todėl net naujai suformuota vyriausybė paveldėtų daugelį tų pačių problemų.

D. Jakniūnaitės vertinimu, pasikeitus premjerui galėtų keistis politinė retorika ir kai kurių sprendimų priėmimo būdas.

Tačiau greito ir esminio Izraelio užsienio politikos pasikeitimo tikėtis būtų sudėtinga.

Viena jautriausių temų išlieka palestiniečių valstybingumo klausimas, dėl kurio Izraelio politinėje sistemoje nėra lengvai pasiekiamo sutarimo.

Todėl naujos koalicijos sudarymas savaime neišspręstų ilgalaikių regiono konfliktų.

Artimiausios dienos bus svarbios

Jų rezultatai parodys, kokią politinę paramą Kongrese turės D. Trumpas per likusią prezidento kadencijos dalį.

Demokratams laimėjus daugumą vienuose ar abiejuose rūmuose, pasikeistų prezidento ir Kongreso santykiai.

Tačiau iki balsavimo pabaigos visi svarstymai apie galimą pralaimėjimą išlieka prognozėmis, o ne įvykusiais faktais.

Tuo pat metu Izraelyje tęsis sudėtingos politinės derybos, kurių rezultatas taip pat nėra galutinai aiškus.

D. Trumpo laukia svarbus politinis išbandymas, galintis pakeisti valdžios pusiausvyrą Vašingtone. Didžiausia intriga – ar po rinkimų Kongrese susiformuos tokia dauguma, kuri privers prezidentą iš esmės keisti bendradarbiavimo su įstatymų leidėjais būdą.

Kaip manote, ar JAV Kongreso rinkimai gali smarkiai pakeisti Donaldo Trumpo vykdomą politiką?