Šviesoforuose bręsta vairuotojų elgesį keičianti naujovė: ekspertas siūlo ją išbandyti Lietuvos sankryžose

Spūstys įvairiuose Lietuvos miestuose kasdien tikrina vairuotojų kantrybę. Jose prarandamas laikas, eikvojami degalai, vėluojama į darbą ar susitikimus.

Šią problemą mėginama spręsti platinant gatves, geriau derinant kelių remonto darbus ir efektyviau organizuojant eismą. Tačiau dideli infrastruktūros projektai yra brangūs, ilgai trunka ir reikalauja nuoseklių valstybės bei savivaldybių veiksmų.

Viena paprastesnių alternatyvų galėtų būti prie šviesoforų įrengti laikmačiai, iš anksto parodantys, kiek liko iki žalio arba raudono signalo pasikeitimo.

Europoje toks sprendimas jau išbandytas

Šalia šviesoforo arba jo signale įrengta skaitmeninė atskaita vairuotojui parodytų, kada pasikeis tuo metu deganti šviesa. Tai leistų anksčiau pasiruošti pajudėti arba laiku pradėti mažinti greitį.

Europoje ši technologija nėra nauja. Lenkijos Opolės mieste pirmieji tokie laikmačiai atsirado dar 2007–2008 metais. Vėliau jie buvo sumontuoti Vroclave, Poznanėje, Ščecine, Zieliona Guroje ir Torunėje.

Jų poveikį vairuotojų elgesiui tyrę Silezijos technologijos universiteto mokslininkai stebėjo sankryžas Zabrzėje, Opolėje ir Vroclave, pakaitomis įjungdami bei išjungdami laikmačius.

Visuose trijuose miestuose veikiant laikmačiams sumažėjo automobilių, kirtusių „Stop“ liniją jau užsidegus raudonam signalui. Zabrzėje tokių atvejų sumažėjo nuo 320 iki 255, Opolėje – nuo 198 iki 147, Vroclave – nuo 672 iki 306. Bendras pažeidimų skaičius atitinkamai krito 22,65 proc., 32,03 proc. ir 29,78 proc.

Teigiamų rezultatų gauta ir Bankoke tiriant eismo pralaidumą. Per 48 valandų bandymą vienoje sankryžoje laikmačiai pusę laiko veikė, o kitą pusę buvo išjungti. Nustatyta, kad jiems veikiant pirmųjų automobilių pajudėjimo delsimas užsidegus žaliai šviesai per vieną ciklą sutrumpėjo 1–1,92 sekundės, arba 17–32 proc.

Mokslininkų skaičiavimu, net ir toks nedidelis pokytis vienos tiesiai važiuojančios eismo juostos pralaidumą galėjo padidinti maždaug 8–24 automobiliais per valandą.

Vilniaus sankryžose atskaita gali būti netiksli

Sostinėje tokį sprendimą įgyvendinti būtų sudėtingiau. JUDU Eismo valdymo ir organizavimo skyriaus vadovo Evaldo Morkūno teigimu, Vilniuje šiuo metu yra 320 šviesoforais reguliuojamų sankryžų ir pėsčiųjų perėjų, o visi šviesoforų postai valdomi adaptyviai.

Tai reiškia, kad žalio ir raudono signalo trukmė nėra nekintamai nustatoma iš anksto. Transporto jutikliai realiuoju laiku fiksuoja eismo srautus, o sistema pagal šiuos duomenis apskaičiuoja, kiek laiko konkrečiai krypčiai turi degti žalia šviesa.

E. Morkūnas paaiškino, kad, pavyzdžiui, automobiliams nutolus vienam nuo kito labiau, nei numatyta valdiklyje, žalias signalas gali būti išjungtas anksčiau ir įjungtas kita juosta važiuojančiam transportui.

Taigi net jau prasidėjus konkrečiai šviesoforo fazei jos trukmė gali pasikeisti. Tokiu atveju laikmatis ne visada tiksliai parodytų iki kito signalo likusias sekundes ir, pasak JUDU atstovo, galėtų klaidinti vairuotojus.

Problemos neišspręstų ir atskaita, rodanti tik iki raudono signalo pabaigos likusį laiką. Adaptyvioje sistemoje gali keistis ir jo trukmė, todėl šviesoforų valdymo įrangos gamintojai tokio principo nenaudoja.

E. Morkūnas taip pat įspėjo dėl galimo poveikio vairuotojų elgesiui. Matydami paskutines žalio signalo sekundes kai kurie žmonės galėtų skubėti įveikti sankryžą, o stebėdami raudono signalo atskaitą – pradėti važiuoti dar neužsidegus žaliai šviesai. Dėl to papildoma informacija savaime negarantuotų didesnio saugumo.

Laikmačių diegimas Vilniuje neapsiribotų vien papildomomis švieslentėmis. Norint naudoti iš anksto nustatytos trukmės atskaitą, tektų atsisakyti adaptyvaus reguliavimo arba pakeisti dabartinį jo veikimo principą. Tai galėtų tiesiogiai paveikti sankryžų pralaidumą.

Sostinė šiuo metu juda priešinga kryptimi. JUDU duomenimis, iki 2030 m. ketinama atnaujinti apie 200 šviesoforais reguliuojamų miesto sankryžų ir perėjų. Pokyčiais siekiama efektyviau valdyti transporto srautus, patikimiau teikti pirmenybę viešajam transportui, didinti eismo saugumą ir gerinti pėsčiųjų sąlygas.

Vis dėlto JUDU komentare nebuvo atsakyta, ar vairuotojams skirti laikmačiai Vilniuje anksčiau buvo oficialiai svarstomi arba išbandyti.

Sprendimą gali priimti kelių valdytojai

Susisiekimo ministerija naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad šviesoforų laikmačiai Lietuvoje nėra draudžiami. Galiojančios Kelių šviesoforų įrengimo taisyklės leidžia montuoti švieslentes arba laikmačius, rodančius konkretaus signalo veikimo trukmę.

Ar tokia priemonė reikalinga konkrečioje vietoje, turi nuspręsti kelio savininkas arba valdytojas. Miestuose šią funkciją dažniausiai atlieka savivaldybės, todėl praktinis laikmačių diegimas priklauso jų kompetencijai.

Ministerija tiesiogiai nepaaiškino, kodėl Lietuvoje laikmačiai naudojami labai ribotai. Ji taip pat nepateikė duomenų, ar valstybės mastu svarstyta juos plačiau diegti fiksuoto ciklo sankryžose ir ar atlikta tyrimų, rodančių, kad Lietuvos sąlygomis ši priemonė būtų neveiksminga arba sukeltų papildomų saugumo problemų.

Vietoje to ministerija atkreipė dėmesį į nuo lapkričio 1-osios visoje Lietuvoje suvienodinamą mirksinčio žalio šviesoforo signalo naudojimą. Prieš įsijungiant geltonai šviesai žalias signalas paskutines 2–4 sekundes turės mirksėti. Adaptyviai reguliuojamose sankryžose šis laikotarpis galės būti sutrumpintas iki dviejų sekundžių.

Ministerijos teigimu, tai suteiks vairuotojams aiškų išankstinį perspėjimą apie artėjantį signalo pasikeitimą ir panaikins nepasitenkinimą kėlusią skirtingą praktiką, kai vienose sankryžose žalia šviesa mirksėdavo, o kitose – ne.

Tačiau institucija neatsakė, kodėl pasirinktas būtent mirksintis žalias signalas, o ne laikmatis. Taip pat nepaaiškinta, ar buvo lyginamas abiejų priemonių poveikis eismo saugumui bei pralaidumui.

Ekspertas ragina pradėti nuo pilotinio projekto

Vilniaus Gedimino technikos universiteto („Vilnius Tech“) Kelių katedros docentas dr. Vytautas Grigonis pripažįsta, kad adaptyviai valdomose sankryžose laikmačius pritaikyti sudėtinga. Vis dėlto, jo nuomone, vien dėl to šios idėjos visiškai atsisakyti nereikėtų.

Tarptautinių tyrimų išvados nėra vienodos. Vienur atskaita padeda vairuotojams anksčiau nuspręsti, ar stabdyti, ar tęsti kelionę, tačiau kitais atvejais paskutinės žalio signalo sekundės gali paskatinti didinti greitį ir mėginti suspėti pravažiuoti.

V. Grigonio teigimu, laikmatis keičia vairuotojų elgesį, bet jo įtaka saugumui nėra vienareikšmė. Tyrimuose užfiksuota ir teigiamų, ir neigiamų padarinių, todėl šiuo metu negalima universaliai teigti, kad tokia priemonė saugumą vien didina arba mažina.

Skirtingai veikia ir žalio bei raudono signalų atskaitos. Žalio signalo laikmatis nurodo, kiek laiko dar galima važiuoti, bet kartu gali skatinti skubėti. Raudono signalo laikmatis gali sutrumpinti reakciją užsidegus žaliai šviesai ir sumažinti pajudėjimo delsą. Kita vertus, kai kuriuose tyrimuose pastebėta, kad vairuotojai tokiais atvejais pradeda judėti dar prieš įsijungiant žaliam signalui.

Atgalinio skaičiavimo sistemos Lietuvoje nėra visiškai naujos, tačiau jos naudojamos pėstiesiems. Tokie laikmačiai įrengti, pavyzdžiui, Vilniuje, Justiniškių ir Virbeliškių gatvių sankryžoje, Kaune, Vytauto prospekto ir Laisvės alėjos sankryžoje, bei Klaipėdoje, Taikos prospekto ir Alksnynės gatvės sankryžoje. Vairuotojams skirtų laikmačių poveikis Lietuvos sąlygomis išsamiai netirtas.

Eksperto vertinimu, racionaliausia būtų neskubėti sistemos diegti plačiai, o pirmiausia surengti išsamų pilotinį projektą keliose fiksuoto ciklo sankryžose. Taip būtų galima įvertinti jos poveikį vietinėmis sąlygomis ir tik tuomet spręsti dėl platesnio taikymo.

Per tokį bandymą reikėtų stebėti vairuotojų greitį prieš sankryžą, stabdymo intensyvumą, važiavimą degant geltonam ir raudonam signalui, konfliktines situacijas, eilių susidarymą bei sankryžų pralaidumą. Patikimai įvertinti eismo įvykių statistiką būtų galima tik atliekant ilgesnį, bent kelerius metus trunkantį stebėjimą.