Nuo 2026 m. sausio 1 d. gyventojai galės atsiimti sukauptas II pensijų pakopos lėšas. Tai – pokytis, kurio daugelis laukė, mat iki šiol kaupimas buvo dažnai kritikuojamas. Tačiau ekspertai įspėja: nors žmonėms tai gali reikšti papildomas pajamas, valstybei pasekmės gali būti kur kas sudėtingesnės.
Finansų analitikas Marius Dubnikovas pabrėžia: II pensijų pakopa – trečias pagal dydį investavimo instrumentas Lietuvoje.
„NT yra didžiausia investicija, antras – grynieji pinigai, trečias – II pakopa, kur sukaupta apie 10 mlrd. eurų,“ – sako ekonomistas.
Pagrindai:
-
Nekilnojamasis turtas – iki 100 mlrd. eurų - Grynieji pinigai – apie 20 mlrd. eurų
- II pensijų pakopa – apie 10 mlrd. eurų
Kas trauksis?
Pasak eksperto, žmonės dažnai skaičiuoja tik asmeniškai sukauptą sumą, kuri svyruoja nuo 1 000 iki 50 000 eurų.
Didesnę riziką trauktis turi tie, kurie sukaupė mažesnes sumas – jos gali būti išleidžiamos kasdienėms išlaidoms: kelionėms, buitinei technikai ar kitiems poreikiams.
„Naujausia apklausa rodo, kad net 60 proc. svarsto atsiimti pinigus,“ – pažymi M. Dubnikovas.
Ekonomistas pripažįsta: trauktis gali net ir tie, kurie supranta kaupimo naudą, tačiau pavargo nuo nuolatinių reformų.
„Ši reforma daro milžinišką žalą sistemai. Mažėjant fondams, brangsta anuitetai, taigi mažės ir būsimos išmokos,“ – aiškina jis.
Kodėl mažesni fondai – bloga žinia?
Pateikiamas pavyzdys:
Jeigu žmogus 65-erių yra sukaupęs 20 000 eurų, ši suma teoriškai galėtų būti paskirstyta 20 metų laikotarpiui – po 1 000 eurų per metus arba po 80 eurų per mėnesį.
„Bet iš šios sumos dar bus išskaičiuojama administravimo kaina. Mažėjant dalyvių skaičiui, visos sistemos išlaidos teks mažesniam žmonių skaičiui – išmokos bus dar mažesnės,“ – sako ekonomistas.
Lyginama su daugiabučiu:
Jei pusė gyventojų išsikraustytų, stogo remontą vis tiek apmokėtų likusieji.
Kas bus su tais, kurie sukaupė daug?
Tie, kurie sukaupė didesnes sumas, tikėtina, lėšas investuos toliau – į:
- III pensijų kaupimo pakopą
- gyvybės draudimą
- alternatyvias investicijas
Tačiau baimės išlieka.
„Žmonės nerimauja, kad atėjus naujai valdžiai, sistema gali būti uždaryta,“ – aiškina M. Dubnikovas.
Į ekonomikos kraują pateks milijardai
Ekonomistas prognozuoja, kad per kelis mėnesius po reformos iš sistemų gali išeiti kelios milijardinės sumos.
Trumpuoju laikotarpiu tai skatins ekonomiką:
„Didės vartojimas – brangs paslaugos, nes pinigų bus daugiau. Matėme tokį scenarijų Estijoje,“ – komentuoja analitikas.
Kas gali brangti?
- atostogos
- paslaugos
- buitinė technika
Tuo pačiu gali kilti ir atlyginimai, nes augs gyventojų lūkesčiai.
Tačiau ekonomistas pažymi: tam, kad atlyginimai didėtų, turi augti ir mokesčiai, kurie būtini balansui palaikyti.
Gynybos finansavimas – amortizuos šoką
Pasak ekonomisto, situaciją stabilizuos ES paramos lėšos gynybai.
„Lietuva gaus 6 mlrd. eurų gynybos finansavimui – dalis lėšų liks Lietuvoje, bus investuojama į infrastruktūrą, personalą,“ – sako M. Dubnikovas.
Bet euforija nebus amžina
Ekspertas įspėja:
Kylantis vartojimas galėtų sumažinti ES paramą, mat Lietuva atrodys ekonomiškai stipresnė.
„2027 m. prasidės naujas ES paramos etapas – ji gali būti mažinama. 2028 m. kai kurios sritys gali būti kertamos net 20 proc.,“ – teigia ekonomistas.
Kitaip tariant — po kelerių geresnių metų gali laukti sudėtingesnis laikotarpis.
Masinis pasitraukimas iš II pensijų pakopos gali tapti finansiniu šalies žemės drebėjimu.
Nors trumpuoju laikotarpiu žmonių kišenės papilnės, o ekonomika įgaus pagreitį, ilgalaikės pasekmės gali būti skaudžios — mažesnės pensijos, brangesni anuitetai ir mažesnė ES parama.
