Sostinėje įdarbinta apie 70 autobusų vairuotojų iš Ganos: įmonė paaiškino, kodėl priemė tokį sprendimą

Dėl vairuotojų trūkumo viešojo transporto sektoriuje Vilniuje keleivius veža ir darbuotojai iš Ganos. Bendrovė „Transrevis“ įdarbino bei apmokė apie 70 šios šalies gyventojų. Jie jau sulaukia gerų keleivių atsiliepimų, o įmonė padeda jiems išmokti lietuvių kalbą ir lengviau įsilieti į Lietuvos gyvenimą.

„Nenorėjome žmogaus atsivežti tiesiog darbui, todėl darbuotojų iš Ganos atranką vykdėme kartu su partneriais bei vertinome ne tik kandidatų profesinę patirtį, dokumentus ar gebėjimą vairuoti. Norėjome žinoti, ar atvykę jie turės realias galimybes išmokti lietuvių kalbos, bendrauti su keleiviais ir ilgainiui normaliai integruotis į gyvenimą Lietuvoje“, – apie atranką pasakoja „Transrevis“ valdančios įmonės „Busgroup.lt“ vadovas Robertas Gražys.

Prieš pradėdami savarankiškai dirbti, atvykėliai turi pereiti profesinius mokymus, susipažinti su Lietuvos kelių eismo taisyklėmis, autobusais, maršrutais ir saugumo reikalavimais. Nuo pirmojo pokalbio iki darbo pradžios gali praeiti ir daugiau nei pusmetis.

Įmonė padeda ne tik darbe, bet ir kasdienybėje

Pagalba nesibaigia vairuotojams pradėjus dirbti. Bendrovė rūpinasi jų lietuvių kalbos mokymu ir padeda spręsti kasdienius klausimus – nuo gyvenamosios vietos paieškos iki banko sąskaitos, dokumentų, telefono ryšio ir sveikatos priežiūros.

„Žmogus po darbo eina į parduotuvę, pas gydytoją, į banką. Jis gyvena tarp mūsų, bendrauja su keleiviais, kaimynais, kolegomis. Jeigu norime, kad žmogus ne tik atvažiuotų šešiems mėnesiams užsidirbti pinigų, bet realiai taptų mūsų visuomenės dalimi, turime jam padėti“, – įsitikinęs R. Gražys.

Pasak vadovo, tokia pagalba prisideda ir prie darbuotojų motyvacijos. Jo teigimu, iš Ganos atvykę vairuotojai dažniausiai yra mandagūs, atviri, besišypsantys ir pasirengę padėti keleiviams.

„Taip pat matome norą padaryti daugiau, nei formaliai reikalauja pareiginė instrukcija. Jeigu keleiviui reikia pagalbos, jie stengiasi padėti – iš keleivių gauname praktiškai vien gerus atsiliepimus. Jiems iš tikrųjų svarbu, kad klientas iš autobuso išliptų patenkintas“, – priduria R. Gražys.

Vairuotojai iš Ganos jaučiasi kaip namuose

Iš Ganos į Vilnių atvykęs Setas Koomsonas kartu su kolegomis jau kurį laiką dirba autobuso vairuotoju. Nors prieš persikeldamas apie Lietuvą žinojo nedaug, šiandien jis džiaugiasi šalies kultūra, maistu ir žmonėmis.

„Man labai patinka Lietuva – jos maistas, kultūra ir žmonės. Žinoma, pradžioje buvo sunku, ypač dėl kalbos barjero, nes bendrauti su keleiviais ne visada paprasta. Esame dėkingi savo įmonei už suteiktas galimybes stiprinti lietuvių kalbos žinias ir tobulėti. Jau galime susikalbėti daugeliu kasdienių klausimų, tačiau norime mokytis toliau. Esu užsibrėžęs tikslą šiemet išlaikyti A2 lygio lietuvių kalbos egzaminą. Norime prisidėti prie geros aplinkos kūrimo, gyventi taikiai ir darniai su visais šalies žmonėmis“, – pasakoja S. Koomsonas.

Vienas didžiausių iššūkių pradžioje buvo ne tik lietuvių kalba, bet ir klimatas. Ganoje temperatūra gali viršyti 40 laipsnių šilumos, todėl vairuotojui teko priprasti prie Lietuvos žiemos, sniego ir slidžių kelių.

„Įsivaizduokite, kai esi įpratęs prie karščio, o atvykęs turi vairuoti per sniegą ir slidžiais keliais. Iš pradžių reikėjo laiko mokantis tinkamai stabdyti ir prisitaikyti prie tokių sąlygų, tačiau Lietuvoje procesą labai paspartino išvystyta kelių infrastruktūra ir eismo organizavimas, taip pat profesionalūs įmonės mokymai“, – teigia vairuotojas.

Nors viešajame transporte svarbu laikytis grafiko, S. Koomsonas sako, kad esant galimybei mielai palaukia į autobusą skubančių keleivių. Pasak jo, kartais kelios papildomos sekundės žmogui gali būti labai svarbios, ypač kai reikia persėsti į kitą autobusą ar laiku pasiekti kelionės tikslą. Toks požiūris į keleivius, anot vairuotojo, įprastas ir Ganoje.

Lietuvių kalba jiems kelia nemažai iššūkių

Kalbų mokyklos „Language club“ mokytoja Marija Matulytė pasakoja, kad Ganos gyventojus lietuvių kalbos pradėjo mokyti nuo abėcėlės ir skaitymo pagrindų. Didžiausias sunkumas – taisyklingai ištarti lietuviškus garsus ir žodžius.

„Lietuvių kalba yra gana grubi, palyginus su kalbomis ir dialektais, paplitusiais Ganoje, todėl ganiečiams sunku ištarti tiek kai kuriuos dusliuosius (s, š, c, č), tiek skardžiuosius (g, z, ž, dz, dž, r) priebalsius. Taip pat pradžioje mokėmės pagrindinių lietuvių kalbos frazių, posakių, kad mokiniai kuo greičiau pradėtų suprasti kalbą“, – pažymi M. Matulytė.

Mokytojos teigimu, nors dauguma Ganos gyventojų moka ne vieną kalbą, lietuvių kalbos gramatika jiems kelia sunkumų. Ypač sudėtinga suprasti, kaip keičiant žodžių galūnes gali pasikeisti visa sakinio prasmė.

„Kita vertus, pasiekti gana aukštą šnekamosios kalbos lygmenį besimokantiesiems nėra sunku, sunkiausia yra išmokti ne tik kalbėti, bet ir pakankamai gerai rašyti bei skaityti“, – pastebi pašnekovė.

Kalbos mokymąsi apsunkina ir kultūriniai skirtumai. Ganiečiams nepažįstami kai kurie Lietuvoje įprasti maisto produktai, pavyzdžiui, grietinė ar sviestas, todėl tenka mokytis ne tik naujų žodžių, bet ir suprasti jų reikšmę.

M. Matulytės teigimu, pirmuosius lietuvių kalbos pagrindus galima įgyti per porą mėnesių nuoseklaus mokymosi. Per tą laiką žmogus jau gali suprasti paprastas frazes, papasakoti apie save, šeimą ir darbą. Tačiau norint laisviau susikalbėti darbe ir kasdienybėje, gali prireikti bent vienerių metų.