Slaptas taupymo būdas prekybos tinkluose: kada nuolaidos šokteli net iki 80 proc.

Norint už pirkinius mokėti mažiau, nebūtina laukti įprastų akcijų. Prekybos tinklai kasdien nukainoja maisto produktus ir kitas prekes, todėl žinant kainų mažinimo tvarką bei tinkamiausią apsipirkimo laiką galima nemažai sutaupyti.

Besibaigiančio galiojimo maistui skirtingi tinklai taiko nevienodas taisykles. Vienur kainos mažinamos tam tikru paros metu, kitur nuolaida priklauso nuo galiojimo termino ar prekių likučio, o kai kur sprendimą padeda priimti dirbtinis intelektas (DI).

Specialistai ragina prieš perkant patikrinti produkto galiojimo datą ir būklę. Tuo metu „Maisto bankas“ įspėja, kad ne visos neparduotos prekės laiku perduodamos paramos gavėjams.

Kokių laimikių galima aptikti nukainotų prekių skyriuose?

Naujienų portalas tv3.lt apžiūrėjo penkių prekybos tinklų – „Iki“, „Lidl“, „Maxima“, „Norfa“ ir „Rimi“ – parduotuves bei palygino jose rastas nukainotas prekes ir jų kainas.

„Iki“ parduotuvėje daliai maisto produktų buvo pritaikyta 50 proc. nuolaida. Ekologiškas kefyras kainavo 0,95 euro vietoje 1,89 euro, šaltibarščių ruošinys – 1,30 euro vietoje 2,59 euro, o 400 g tortas – 6,14 euro vietoje 12,27 euro. Perpus pigiau buvo parduodami ir įvairūs mėsos bei konditerijos gaminiai.

„Lidl“ nukainotų prekių asortimente buvo ne tik maisto, bet ir kosmetikos bei drabužių. Daugeliui prekių taikyta 25 proc. nuolaida: 300 g daržovių mišinys kainavo 1,11 euro vietoje 1,49 euro, batonas – 0,66 euro vietoje 0,89 euro, fokačija – 0,89 euro vietoje 1,19 euro, o varškės sūreliai – 0,29 euro vietoje 0,39 euro.

Veido prausiklio kaina sumažėjo nuo 5,99 iki 4,49 euro. Vaikiškoms kojinėms pritaikyta 40 proc. nuolaida – jos atpigo nuo 3,99 iki 2,39 euro.

„Maximoje“ taip pat buvo gausu pigiau parduodamo maisto. Salotos su kuskusu ir daržovėmis kainavo 1,37 euro vietoje 3,42 euro, viščiukų broilerių šlaunelės – 2,16 euro vietoje 3,60 euro, o kalakutienos filė gabaliukai – 2,09 euro vietoje 3,49 euro.

Obuolių ir burokėlių sulčių kaina sumažėjo nuo 1,99 iki 1,19 euro. Tortui pritaikyta net 60 proc. nuolaida – vietoje 19,53 euro jis kainavo 7,81 euro.

„Norfoje“ tarp nukainotų prekių buvo maisto, žaislų ir namų apyvokos reikmenų. 800 g sausainių pakuotė kainavo 4,19 euro vietoje 5,99 euro, batonas – 0,89 euro vietoje 1,19 euro, o šviesi duona su saulėgrąžomis – 1,49 euro vietoje 1,99 euro.

Dar daugiau buvo galima sutaupyti perkant kai kuriuos žaislus: kūrybinis dinozaurų rinkinys atpigo nuo 29,99 iki 9 eurų, o vandens šautuvas – nuo 3,99 iki 1,20 euro. Sodo dėžė kainavo 19,99 euro vietoje 39,99 euro.

„Rimi“ nukainotų prekių skyriuje maisto produktams buvo taikomos 40–50 proc. nuolaidos. Karpių kepsneliai citrinų marinate kainavo 2,45 euro vietoje 4,91 euro, varškės sūreliai – po 0,57 euro vietoje 1,15 euro, o šokoladiniai desertai su grietinėle – 0,84 euro vietoje 1,69 euro.

Pigiau parduoti ir jau paruošti patiekalai. Ryžių salotos su krabų skonio lazdelėmis kainavo 0,76 euro vietoje 1,27 euro, o kepti sojų šniceliai – 1,44 euro vietoje 2,89 euro.

Nuolaidos siekia 80 proc.: svarbu pasirinkti tinkamą laiką

Prekybos tinkluose skiriasi ne tik kainų sumažinimo dydis, bet ir laikas, kada jis pradedamas taikyti.

„Maxima“ trumpiau galiojančiam maistui suteikia 20, 40 arba 60 proc. nuolaidas. Vakarais nefasuotos bandelės ir parduotuvėse kepama duona parduodamos 40 proc., o sveriamos salotos – 20 proc. pigiau.

„Iki“ šviežias prekes paskutinę jų galiojimo dieną nukainoja 50 proc. Kai kurie ilgo galiojimo produktai, kurių „Geriausias iki“ data jau pasibaigusi, parduodami su 70 proc. nuolaida.

„Lidl“ besibaigiančio galiojimo produktams įprastai taiko 25 proc. nuolaidą. Likus valandai iki parduotuvės uždarymo kepiniai, išskyrus duoną ir spurgas, atpinga 50 proc., net jeigu tuo metu jiems jau taikoma akcija. Išskirtiniais atvejais dar tinkamų vartoti produktų kainos sumažinamos net 80 proc.

„Norfoje“ greitai gendantys gaminiai dažniausiai parduodami 25–50 proc. pigiau. Pirmadieniais tortams ir plokštainiams taikoma 50 proc. nuolaida. Nuo 17 val. lojalumo kortelių turėtojai perpus pigiau gali įsigyti šviežių vaisių, daržovių ir sveriamos žuvies.

„Rimi“ nuolaidos dydį parenka DI pagrįsta sistema. Ji vertina produkto likutį ir konkrečios parduotuvės situaciją, todėl tuo pačiu metu vienoda prekė skirtingose prekybos vietose gali kainuoti nevienodai.

„Rimi“ viešųjų ryšių vadovės Lukos Lesauskaitės-Remeikės teigimu, daugiausia susidomėjimo sulaukia nukainota mėsa, žuvis ir paruoštas maistas. Vis dėlto tinklas pirmiausia stengiasi kuo tiksliau numatyti paklausą, kad maisto perteklius būtų minimalus.

Prekyba galima ir pasibaigus „Geriausias iki“ datai

Nuo 2024 m. Lietuvoje leidžiama prekiauti produktais, kurių „Geriausias iki“ data jau praėjo, jeigu jie tebėra saugūs ir tinkami vartoti. Tokios prekės privalo būti aiškiai paženklintos ir laikomos atskirai.

„Iki“ joms suteikia 70 proc. nuolaidą. Prekybos tinklo duomenimis, 2025 m. tokiu būdu parduota daugiau kaip 650 tūkst. produktų, kurie priešingu atveju būtų nurašyti.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) pabrėžia, kad būtina nepainioti dviejų skirtingų galiojimo žymų. „Geriausias iki“ nurodo produkto kokybės terminą – jam praėjus tinkamai laikytas maistas dar gali būti saugus. Žyma „Tinka vartoti iki“ apibrėžia saugos terminą, todėl jam pasibaigus produkto vartoti nebegalima.

Renkantis nukainotą maistą taip pat reikėtų apžiūrėti patį produktą ir įvertinti, ar nepažeista jo pakuotė.

VMVT duomenimis, 2026 m. buvo patikrintos 133 parduotuvės, o pažeidimų rasta 76-iose. Dažniausiai netinkamai kontroliuoti galiojimo terminai arba nesilaikyta ženklinimo, higienos ir maisto laikymo reikalavimų. Vis dėlto tarnyba pažymi, kad konkrečiai su nukainotomis prekėmis susijusių pažeidimų pasitaiko retai.

„Maisto bankas“ įžvelgia ir kitą nukainojimo pusę

Prekybininkai nukainojimą įvardija kaip vieną iš maisto švaistymo mažinimo priemonių, tačiau „Maisto bankas“ atkreipia dėmesį į galimas šios praktikos pasekmes.

Organizacijos komunikacijos vadovė Miglė Petronytė nurodo, kad anksčiau prekybos tinklai paramai perduodavo daugiau produktų, pasiekusių paskutinę galiojimo dieną. Dabar dalį tokių prekių iki pat paskutinės dienos mėginama parduoti sumažinta kaina.

Pasak M. Petronytės, anksčiau laiku „Maisto bankui“ atiduotas produktas beveik garantuotai tapdavo maistu sunkiau gyvenančiam žmogui, o ne atliekomis. Dabar prekybininkas iš parduotos dalies gauna pajamų, tačiau nepavykus realizuoti likučio jis gali virsti atliekomis.

Jos vertinimu, išaugę nukainotų produktų pardavimai savaime dar neįrodo, kad maisto iššvaistoma mažiau. Svarbu užtikrinti, kad prekės, kurių jau nebepavyks parduoti, paramai būtų perduotos laiku.