Lietuvos kelių ateitis gali netrukus pasikeisti – vis garsiau kalbama apie visuotinį automobilių taršos mokestį. Tarptautinės energetikos agentūros (TEA) specialistai jau siūlo imtis griežtesnių sprendimų, tačiau Aplinkos ministerija tikina: tai būtų kraštutinis variantas, kol dar neišbandytos kitos priemonės.
TEA: mokesčiai – būtini, jei Lietuva nori mažinti taršą
TEA atstovai primena, kad Lietuva yra viena iš nedaugelio ES šalių, kur nėra metinio automobilių nuosavybės mokesčio, o dyzelinas apmokestinamas gerokai mažiau nei daug kur Europoje.
„Mokesčiai turėtų atlikti didesnį vaidmenį skatinant perėjimą prie elektrifikacijos ir mažiau taršių transporto rūšių“, – pabrėžia agentūros ekspertai.
TEA siūlo:
-
įvesti metinį automobilių nuosavybės mokestį,
-
didinti registracijos mokestį pagal CO₂,
-
apmokestinimą sieti ir su automobilio svoriu,
-
pažeidžiamiausiems gyventojams mokestį padaryti progresinį.
Pasak ekspertų, Lietuvos automobilių parkas – vienas seniausių ir energiškai neefektyviausių ES, todėl elektrifikacija turėtų tapti pagrindine kryptimi.
Be to, siūloma plėsti viešąjį transportą, gerinti tarpmiestinį susisiekimą ir didinti elektromobilių skatinimo priemones.
Žuromskas: „Apmokestinti – lengviausia. Bet dar ne laikas“
Aplinkos ministras Kęstutis Žuromskas pripažįsta, kad taršos mokesčiai yra viena iš galimų priemonių, tačiau kol kas – tik kraštutinė.
„Viskas apmokestinti – lengviausias sprendimas. Bet turėtume tai daryti tik tada, kai visos kitos priemonės neveiktų“, – aiškino ministras laidoje „Dienos pjūvis“.
Jis akcentuoja, kad dabar fokusas – skatinti, o ne baudžiant atgrasyti:
-
modernizuoti viešąjį transportą (savivaldybėms planuojamas 60 mln. eurų kvietimas),
-
didinti paramą elektromobiliams viešosioms įstaigoms,
-
skatinti žmones rinktis mažiau taršias alternatyvas.
Vis dėlto ministras pripažįsta – didelė dalis gyventojų tiesiog neišgali įsigyti naujesnių automobilių, tad skuboti apmokestinimai būtų socialiai neteisingi.
Vilnių kaustančios spūstys – ne tik automobilių problema
Rugsėjį sostinė kasmet grimzta į transporto spūstis. Socialiniuose tinkluose vairuotojai piktinasi:
„Gal laikas statyti mokyklas ir darželius, o ne prekybos centrus?“
Tačiau Žuromskas primena, kad miestų planavimas – sudėtingas, ypač ten, kur urbanizacija jau padaryta prieš dešimtmečius.
„Planuoti ant balto lapo lengva, bet miestuose jau turime labai tankiai užstatytas teritorijas – sprendimus priimti daug sudėtingiau“, – teigia jis.
Ar Lietuvai gresia milijoninės baudos?
Buvęs aplinkos ministras Simonas Gentvilas dar 2023-aisiais perspėjo: jei Lietuva nevykdys klimato įsipareigojimų, šalį gali užgriūti šimtų milijonų eurų baudos.
Dabartinis ministras situaciją vertina atsargiai optimistiškai:
-
nuo 2021 m. iki 2030 m. Lietuva turi sumažinti ŠESD emisijas,
-
šiuo metu įvykdyta 7 iš 10 tikslų,
-
iki 2030-ųjų dar liko penkeri metai.
Vis dėlto rengiami planai ir blogiausiam scenarijui:
„Jeigu viršysime taršą 2,1–3,2 tūkst. tonų CO₂ ekvivalento, bauda gali siekti 150–300 mln. eurų“, – teigia Žuromskas.
Tačiau yra ir optimistinis variantas – Lietuva gali sutaupyti taršos leidimų ir netgi juos parduoti, taip papildydama biudžetą.
Poderskis: „Sena dyzelinė Audi – ne prabanga. Mokesčiai turi būti teisingi“
Aplinkos ministerijos kancleris Paulius Poderskis sako už taršos mokestį pasisakytų, tačiau tik tuo atveju, jei jis būtų socialiai jautrus:
„Jeigu kaime žmogus turi seną, bet tvarkingą dyzelinę Audi, neturime teisės jo bausti, nes jis neturtingas. Tai būtų nesąžininga“, – teigia jis.
Poderskis siūlo:
-
mokestį pradėti taikyti naujoms registracijoms,
-
nuo, pavyzdžiui, 2027 metų,
-
taip atsisakant dyzelino ir renkantis bent jau hibridus.
