42 m. Mirella 27 metus praleido užrakinta savo tėvų bute, tarp keturių vieno kambario sienų. Tai įvyko Lenkijoje, Sventochlovicių mieste.
Kaimynai visą tą laiką buvo įsitikinę, kad moteris dingo paauglystėje. Taip jiems sakė jos tėvai.
„Viskas prasidėjo nuo balsų, sklindančių iš to buto. Buvo labai vėlu, mes iškvietėme policiją“, – pasakojo Luiza, kaimynė iš to paties namo, kuri paviešino Mirellos atvejį. Tuomet ir paaiškėjo košmaras.
Trys draugės susidomėjo moters likimu. Jos surengė aukų rinkimo akciją. „Mirellos tėvai jai padarė didelę žalą. Tikime, kad ši mergina atgaus savo gyvenimą“, – sakė Aleksandra Salbert ir jos draugės.
Mirella iš Sventochlovicių paskutinį kartą išėjo iš namų būdama 15 metų.
Moteris, kuri buvo kritinės būklės – išsekusi, su žaizdomis ant kojų, siekiančiomis iki kaulų, – buvo išgelbėta tik po to, kai įsikišo kaimynai ir iškvietė policiją bei greitąją pagalbą. Ji buvo tragiškos būklės.
Beveik trisdešimt metų Mirella neturėjo jokio ryšio su išoriniu pasauliu – ji niekada nebuvo pas gydytoją, stomatologą ar kirpėją, neturėjo net asmens tapatybės kortelės. Visą savo gyvenimą ji praleido viename kambaryje ir neturėjo net savo drabužių.
Jos kaimynai manė, kad Mirella dingo, kai jai buvo 15 metų. Taip jos tėvai pasakė daugiabučio kaimynams. Smalsesniems, kurie stebėjosi, kodėl niekas tuo metu neieškojo paauglės, Mirellos tėvai įteigė, kad ji grįžo pas savo biologinius tėvus.
Mirellos tragedija paaiškėjo tik 2025 m. liepos 29 d.
„Viskas prasidėjo nuo triukšmo, sklindančio iš to buto. Kai mes iškvietėme policiją, buvo jau labai vėlu, – pasakojo Luiza, kaimynė iš to paties daugiabučio namo. – Buvome šokiruoti, kai policija ir greitosios pagalbos ekipažas išnešė Mirellą iš buto.
Ji atrodė kaip sena moteris, apleista, su žaizdomis ant kojų. Visiems buvo šokas, kad ji tiek daug metų gyveno visiškai izoliuota.
Aš ją prisimenu iš vaikystės. Ji buvo normali, sveika mergaitė, mes bėgiodavome kieme, lipdavome į medžius, ji visada buvo geros sveikatos, buvo sveika paauglė“, – pridūrė ji.
