Šį sekmadienį, gruodžio 21-ąją, Lietuvoje minima Žiemos saulėgrįža, dar vadinama Elnio devyniaragio švente. Tai viena seniausių metų datų lietuvių tradicijoje, žyminti trumpiausią dieną ir ilgiausią naktį. Nors ši šventė turi gilią simbolinę prasmę, šiandien apie ją prisimena ne visi.
Saulė sustoja ir pradeda grįžti
Gruodžio 21-24 dienomis fiksuojamas metų lūžis – tai metas, kai naktis pasiekia savo ilgiausią tašką, o diena trumpiausią. Nuo šio momento dienos ima ilgėti, todėl senovėje buvo sakoma, kad saulė sugrįžta.
Astronomai gruodžio 22-ąją laiko astronominės žiemos pradžia, tačiau lietuvių pasaulėžiūroje saulėgrįža buvo ne tik gamtos reiškinys, bet ir šviesos pergalės prieš tamsą simbolis.
Elnias devyniaragis – mėnulio ir ciklų ženklas
Lietuvių pagoniškame tikėjime svarbią vietą užėmė elnias devyniaragis. Jis laikytas mėnulio simboliu – nuo priešpilnio iki pilnaties praeina devynios paros, todėl elnias vadintas devyniaragiu.
Pasak senųjų vaizdinių, vasarą elnias eina žemai, kai naktis trumpa, o žiemą kyla aukštai, kai naktis ilgiausia. Šie gamtos ciklai atsispindi ir lietuvių liaudies dainose.
Vienoje kalėdinių dainų skamba žodžiai:
„Oi atabėga bistrus alnelis, Lėliu Kalėda, Kalėda.
Bistrus alnelis devyniaragis, Lėliu Kalėda, Kalėda…“
Šventė iki Kalėdų
Senosios tradicijos pasakoja, kad baltas elnias pasirodo per saulėgrįžą, o per Kalėdas sugrįžta, nešdamas šviesą. Kai kuriose dainose elnias tampa ir Saulės simboliu, ant ragų atnešančiu atgimstančią dieną.
Todėl žiemos saulėgrįža buvo švenčiama iki Kalėdų, o pati Kalėdų šventė perėmė dalį senųjų simbolių.
Šiandien, kai gyvenimo tempas verčia pamiršti senąsias tradicijas, žiemos saulėgrįža primena apie gamtos ciklus, šviesos sugrįžimą ir naują pradžią – net ir pačią tamsiausią metų naktį.
