Sąskaitoje netikėtai atsirado tūkstančiai eurų: nepadarę šių žingsnių galite skaudžiai pasigailėti
Premija, palikimas, parduotas nekilnojamasis turtas ar atsiimtos antrosios pensijų pakopos santaupos gali netikėtai papildyti sąskaitą keliais ar net keliolika tūkstančių eurų. Nors iškart gali kilti noras įsigyti seniai trokštamą pirkinį, be aiškaus plano tokia suma gali greitai išnykti.
„Swedbank“ finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė pirmiausia siūlo įvertinti turimus įsipareigojimus ir skolas. Vis dėlto būsto ar kitos ilgalaikės paskolos, suteiktos tinkamomis sąlygomis, grąžinimas anksčiau laiko nebūtinai būtų geriausias pasirinkimas.
Jeigu žmogus neturi finansinio rezervo, bent dalį netikėtai gautų pinigų reikėtų atidėti. Taip pat verta apsvarstyti turto draudimo alternatyvas. Prieš skiriant lėšų dideliam pirkiniui, patariama atsakyti į tris klausimus:
- ar nėra pradelstų mokėjimų;
- ar nėra brangių skolų;
- ar jau sukauptas finansinis rezervas?
Sprendžiant, ar grąžinti paskolą, svarbu palyginti jos palūkanas su galima investicijų grąža. Jeigu investuojant būtų įmanoma uždirbti daugiau, skubus skolos padengimas gali būti ne pats naudingiausias žingsnis. Tačiau jei įmokos didelės ir kelia finansinę įtampą, įsiskolinimus verta sumažinti.
Pirmas žingsnis – rezervas ir brangios skolos
J. Cvilikienės teigimu, finansinė pagalvė suteikia saugumo praradus darbą ar susidūrus su nenumatytais sunkumais. Kiekvienam būtų naudinga turėti rezervą, prilygstantį bent trijų–šešių mėnesių išlaidoms.
„Luminor“ banko portfelių valdytojas Gediminas Dirkstys taip pat ragina neskubėti. Prieš priimant sprendimus reikėtų įvertinti mėnesio išlaidas, finansinius įsipareigojimus, ateities planus ir pajamų stabilumą.
Jo teigimu, 3–6 mėnesių būtinąsias išlaidas padengiantis rezervas turi būti lengvai pasiekiamas, nes jo paskirtis – ne didžiausia galima grąža, o saugumas ir stabilumas. Tokias lėšas galima laikyti taupomojoje arba kitoje lengvai pasiekiamoje sąskaitoje.
Prieš investuojant taip pat svarbu įvertinti brangias skolas. Kai kuriais atvejais jų grąžinimas yra racionalesnis už naujų investicijų formavimą. Pavyzdžiui, kredito kortelių metinės palūkanos gali siekti apie 15–20 proc. Padengus tokią skolą, garantuota nauda prilygsta palūkanoms, kurių nebereikia mokėti.
SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė taip pat rekomenduoja pirmiausia sustoti ir neskubėti leisti pinigų. Vertinant situaciją reikėtų atsakyti:
- ar turite finansinę pagalvę;
- kokie yra jūsų įsipareigojimai;
- kokie artimiausi finansiniai tikslai;
- kokią sumą iš tikrųjų galite investuoti.
Jeigu rezervo nėra, dalį pinigų racionalu skirti jam sukurti. Turint brangesnių skolų, pirmiausia reikėtų apsvarstyti jų grąžinimą.
Kokią dalį galima skirti malonumams?
J. Cvilikienė pabrėžia, kad pinigų turi likti ir atostogoms, pramogoms bei maloniems pirkiniams. Svarbu tik tai, kad tokios išlaidos netrukdytų vykdyti įsipareigojimų, taupyti, investuoti ir siekti ilgalaikių tikslų.
Kaip orientyrą ji pateikia formulę, pagal kurią 40 proc. gaunamų pajamų skiriama būtinosioms reikmėms – mokesčiams, įmokoms, maistui ir transportui. Dar 20 proc. atidedama taupymui bei investavimui, o likusią dalį galima paskirstyti pagal tuo metu aktualius poreikius. Toks principas padeda neišleisti visko per greitai ir stiprinti ilgalaikę finansinę padėtį.
Kada verta pradėti investuoti?
S. Strockytė-Varnė atkreipia dėmesį, kad vien taupyti nepakanka. Jeigu žmogus jau turi finansinę pagalvę ir neturi neatidėliotinų įsipareigojimų, netikėtai gauta suma gali tapti pradine investicija arba papildyti esamą portfelį.
Sąskaitoje tiesiog laikomi pinigai neišnaudoja savo potencialo, todėl verta nuspręsti, kokią jų dalį galima skirti ilgalaikiams tikslams, pavyzdžiui, norimai sumai senatvei ar finansinei nepriklausomybei sukaupti.
Investuoti nebūtina visos sumos iškart. Jei psichologiškai taip lengviau, ją galima paskirstyti per pasirinktą laikotarpį. Investavimo būdas turi atitikti žmogaus finansinę padėtį, laikotarpį ir toleruojamą riziką.
Ekspertė rekomenduoja diversifikuoti, tai yra nesutelkti visų pinigų vienoje turto klasėje ar vienoje investicijoje. Prieš priimant sprendimą būtina suprasti, kur bus nukreiptos lėšos ir kokių vertės svyravimų galima tikėtis.
Vieno termino, kiek laiko reikėtų palaukti prieš apsisprendžiant, nėra. Svarbiausia išmanyti savo galimybes ir poreikius. Netikėtai gavus pinigų emocijos gali paskatinti išleisti daugiau, nei ketinta, arba skubotai investuoti, todėl verta iš anksto nustatyti, kiek bus skirta kasdieniams poreikiams, taupymui ir investavimui. Aiškus planas gali paversti tokią sumą svarbiu žingsniu stiprinant finansinį saugumą.
Visą sumą investuoti iškart ar palaipsniui?
G. Dirkstys aiškina, kad prieš pasirenkant investavimo būdą būtina nusistatyti tikslą, laikotarpį, priimtiną riziką ir investicijų paskirstymą. Patirties neturintiems žmonėms vertėtų rinktis paprastas, aiškias ir plačiai diversifikuotas priemones, kurių veikimą, riziką bei mokesčius jie supranta.
Diversifikacija yra strategija, kai pinigai paskirstomi tarp skirtingų turto klasių, pavyzdžiui, akcijų, obligacijų ir nekilnojamojo turto, taip siekiant mažinti riziką.
Trumpalaikiams tikslams, tokiems kaip būsto remontas ar automobilis, skirtas lėšas reikėtų laikyti atskirai ir neinvestuoti į smarkiai svyruojančias priemones. Viena iš galimybių – terminuotieji indėliai, kurių terminai sutampa su planuojama pinigų panaudojimo data.
Ilgalaikėms investicijoms galima skirti kapitalą, kurio ilgą laiką neprireiks ir kurio laikinas nuvertėjimas nesukeltų finansinių problemų. Tokios lėšos gali būti investuojamos į diversifikuotą portfelį, pavyzdžiui, investicinius fondus. Nors diversifikacija nuostolių rizikos nepanaikina, ji sumažina priklausomybę nuo vienos įmonės, šalies ar turto klasės rezultatų.
G. Dirksčio teigimu, nepatyrę investuotojai dažnai pasirenka nesuprantamas priemones arba pernelyg susitelkia į vieną investiciją. Juos gali suvilioti neseniai įspūdingą grąžą rodęs turtas, tačiau ankstesni rezultatai negarantuoja būsimos sėkmės. Todėl svarbu laikytis iš anksto sudaryto plano ir nesivadovauti vien emocijomis ar trumpalaikėmis rinkos naujienomis.
Universalaus atsakymo, ar investuoti viską iškart, nėra. Tai priklauso nuo investavimo laikotarpio, rizikos tolerancijos ir asmeninio komforto. Pradedantiesiems arba nerimaujantiems dėl rinkos svyravimų gali būti paprasčiau investuoti nedidelėmis dalimis pagal iš anksto nustatytą planą, pavyzdžiui, kas mėnesį per 6–12 mėnesių. Taip galima praktiškai susipažinti su investavimu, stebėti savo reakciją į vertės pokyčius ir sumažinti emocinių sprendimų tikimybę.
Vėl pasirodant infliacijos augimo ženklams, žmonės ieško būdų apsaugoti santaupų perkamąją galią. Vis dėlto G. Dirkstys perspėja vien dėl tokio nerimo nenukreipti visų santaupų į vieną tariamai saugią investiciją. Istoriškai nebuvo vienos turto klasės, kuri visais laikotarpiais patikimai apsaugotų nuo visų rūšių infliacijos.
Ar nuo infliacijos išgelbės būstas, auksas ir akcijos?
Nekilnojamasis turtas gali iš dalies apsaugoti nuo infliacijos, jei auga jo vertė ir nuomos pajamos, tačiau tokia apsauga negarantuojama.
Prastėjant būsto įperkamumui ir didėjant paskolų palūkanoms, paklausa gali mažėti, todėl tam tikrais laikotarpiais būsto kainos gali kilti lėčiau nei infliacija. Galutiniam rezultatui įtakos turi vieta, pirkimo kaina, finansavimo ir priežiūros išlaidos.
Auksas kai kuriais didelės infliacijos ar menkesnio pasitikėjimo valiutomis laikotarpiais rodė gerus rezultatus, tačiau jo ryšys su infliacija nėra pastovus. Nuo 2022 m. kovo iki 2023 m. kovo kainų lygis Lietuvoje pakilo daugiau kaip 15 proc., o aukso kaina eurais per tą patį laiką beveik nepakito.
Aukso vertę veikia ne vien infliacija, bet ir realiosios palūkanų normos, valiutų kursai, investuotojų paklausa bei geopolitinis neapibrėžtumas. Dėl to auksas nėra garantuota trumpalaikė apsauga nuo kainų augimo.
Akcijos trumpuoju laikotarpiu taip pat nebūtinai apsaugo nuo netikėtos infliacijos, nes augančios sąnaudos ir palūkanų normos gali mažinti įmonių pelną bei vertinimus. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje plačiai diversifikuotas akcijų portfelis istoriškai turėjo gerų galimybių aplenkti infliaciją, nes dalis bendrovių kartu su ja gali didinti kainas, pajamas ir akcijų vertę.
Požymiai, išduodantys galimus sukčius
G. Dirkstys primena nepamiršti ir sukčiavimo rizikos. Nusikaltėliai naudojasi žmonių noru greitai bei lengvai įdarbinti pinigus, todėl žada išskirtinę grąžą, siūlo „unikalias galimybes“ arba spaudžia pasinaudoti riboto laiko pasiūlymu.
Įtarimų turėtų sukelti neįprastai didelė ar garantuojama grąža, raginimas kuo skubiau apsispręsti, neaiškus investavimo paslaugų teikėjas, prašymas įdiegti nuotolinės prieigos programas arba atskleisti interneto banko prisijungimo duomenis.
Pastebėjus bent vieną tokį ženklą, pinigų pervesti nereikėtų. Pirmiausia būtina papildomai patikrinti informaciją.
