Evakuacija tik valdžiai: kaip tai nutiko?
Lietuvoje pirmą kartą nepriklausomybės istorijoje evakuoti aukščiausi valstybės vadovai – premjeras Gintautas Paluckas ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis. Tuo metu paprasti gyventojai apie pavojų nebuvo net informuoti. Viskas prasidėjo, kai ketvirtadienį apie 11.30 val. Lietuvos pasieniečiai pastebėjo iš Baltarusijos įskrendantį objektą, kuris netrukus nukrito netoli Šumsko pasienio punkto. Iš pradžių manyta, kad tai galėtų būti rusiškas “Shahed” tipo dronas, naudojamas kare Ukrainoje.
Vadovybės apsaugos tarnyba, vadovaudamasi pirmine informacija, kad tai gali būti grėsmingas objektas, evakavo valstybės vadovus į slėptuves. Gyventojai tuo metu nebuvo nei perspėti, nei evakuoti, nei informuoti, kas vyksta. Tik vėliau paaiškėjo, kad objektas buvo rusiškas dronas “Gerbera”.
Kas iš tikrųjų yra dronas “Gerbera”?
“Gerbera” pirmą kartą pastebėtas Ukrainoje 2023 m. Pasak Ukrainos karinės žvalgybos, tai yra imitacinis dronas, skirtas imituoti “Shahed” tipo dronus ir perkrauti priešlėktuvinės gynybos sistemas. Dronas pagamintas iš faneros ir polistireno, todėl yra apie dešimt kartų pigesnis nei tikrasis “Shahed”. Tačiiau kai kurie “Gerbera” modeliai gali turėti ir kovinį užtaisą – iki 5 kg sprogmenų, todėl reali jo grėsmė vertinama itin atsargiai.
Pasak Ukrainos ekspertų, net jei dronas atrodo nekenksmingas, vizualiai neįmanoma nustatyti, ar jame yra sprogmenų. Dėl to Ukrainos oro gynybos sistemos priverstos naikinti net ir tokius masalus, nes rizika per didelė. Tai patvirtina ir Australijos tyrėja Oleksandra Molloy bei Lietuvoje kovojantis savanoris dronų ekspertas Arūnas Kumpis.
Kodėl nebuvo informuoti gyventojai?
Nors valstybės vadovai buvo evakuoti vos gavus informaciją apie droną, gyventojams įspėjimo sistemos nebuvo aktyvuotos. Nacionalinis krizių valdymo centras paaiškino, kad pagal gautą informaciją objektas nebuvo laikomas grėsmingu, nes neturėjo kovinio užtaiso, o dronas nukrito savaime. Tačiiau, kaip vėliau paaiškėjo, niekas negalėjo tiksliai įvertinti, kas buvo drono viduje.
Europarlamentaras Aurelijus Veryga, kaip ir daugelis gyventojų, suabejojo tokia reakcija: “Kam tada skirtos įspėjimo sistemos, jei jos nenaudojamos, kai virš Lietuvos skrenda rusų dronas?”
Galimos drono paskirtys ir tarptautinė kritika
Lietuvos kariuomenė neatmeta, kad dronas galėjo būti paleistas per karines pratybas, išbandant valstybės reagavimo algoritmus arba kaip oro taikinys. Visos versijos tiriamos. Tuo tarpu tarptautinė spauda kritikavo Lietuvą, jog ši nesugebėjo laiku nustatyti objekto prigimties ir reaguoti deramai.
Situacija išryškino, kad objektas buvo radarais sekamas tik po to, kai apie jį pranešė VSAT pareigūnai. Dronas skrido žemai ir dingo iš radarų matymo zonos. Tuo metu naikintuvai reaguoti nebuvo pasižąsti – objektas nukrito savaime.
Ką Lietuvai daryti ateityje?
Anot Ukrainos oro pajėgų buvusio karininko Anatolijaus Chrapčinskio, kovai su tokiais dronais reikalingos elektroninės kovos priemonės, kurios trikdytų signalus ir atjungtų droną nuo valdymo sistemos. Taip pat siūlo formuoti mobilias grupes su dronų perėmimo sistemomis ir šaunamaisiais ginklais.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pabrėžė, kad ši situacija – ne karinis užpuolimas, o pavienis incidentas, tačiiau vis tiek reikia ruoštis. Nuo šiol, pasak jos, NATO oro policijos reakcijos algoritmai Lietuvoje jau pakeisti ir kariuomenė koreguoja savo procedūras.
Lietuva – ne vienintelė
Panašių incidentų jau buvo. Pernai rudenį Latvijoje nukrito “Shahed” tipo dronas, Moldovoje – rusų raketos skeveldros, o Rumunijoje buvo nustatyta, kad sprogo rusų raketa. Dronai ne kartą buvo patekę ir į Lenkijos, ir į Baltarusijos teritorijas. Kai kuriais atvejais dronai net buvo numušti Baltarusijos naikintuvų.
Ukrainos patirtis rodo, kad šie objektai gali būti atremiami, tačiiau tam reikia veiksmingų, koordinuotų ir greitų veiksmų. Lietuva turi progą išmokti pamokas, kol dar neįvyko nelaimė.
