Nepaisant vilčių, kad Donaldo Trumpo sugrįžimas į JAV politikos viršūnę suteiks Maskvai pranašumą kare prieš Ukrainą, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsidūrė aklavietėje. Tikėjęsis palankaus sandorio ir silpnesnės Vakarų reakcijos, jis ne tik prarado galimybę užsitikrinti strateginę pergalę, bet ir sužlugdė derybų perspektyvą. Tuo metu Ukraina, remiama Europos, demonstruoja valią kovoti toliau – o pats Trumpas viešai reiškia nusivylimą Kremliaus elgesiu.
Kaip rašo „The Washington Post“ apžvalgininkas Davidas Ignatiusas, iš pradžių D.Trumpo administracija pateikė pasiūlymą, kuris, regis, atitiko minimalius Maskvos lūkesčius: jei Rusija sutiktų nutraukti ugnį, jai būtų leista išlaikyti okupuotas teritorijas Kryme bei keturiuose kituose regionuose.
Ukraina, pasibaigus karui, negalėtų prisijungti prie NATO, o sankcijos Maskvai būtų sušvelnintos. Tokiu atveju V.Putinas galėtų iš atstumtojo vėl tapti JAV ekonominiu partneriu.
Vis dėlto, pasak apžvalgininko, V.Putinas prarado galimybę priimti šį pasiūlymą. Pasitelkdamas ultimatyvų toną, jis reikalauja, kad prieš paskelbiant paliaubas būtų surengtos derybos dėl „pagrindinių karo priežasčių“, kuriose, kaip teigia Rusijos šaltiniai, Kremlius ketina kelti reikalavimus apriboti Ukrainos karinę ir politinę nepriklausomybę.
Toks V.Putino sprendimas gali baigtis tuo, kad Rusija liks be nieko. Maskva ketina jau netrukus pateikti savo taikos sąlygas, tačiau tikėtina, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jas atmes.
„V.Putinas tapo per daug godus. Jis tikėjosi gauti daugiau nei tai, kas jau buvo ant stalo“, – situaciją komentavo buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) Rusijos analitikas Ericas Ciaramella.
Ekspertai pažymi, kad jei D.Trumpas, kaip yra užsiminęs, nuspręs atsitraukti nuo žlugusių derybų, tai suteiktų V.Putinui daugiau laisvės veikti. Vis dėlto toks scenarijus tik dar labiau nutolintų jį nuo deklaruotų tikslų.
„Karas, tikėtina, tęsis dar aršiau nei anksčiau. Ukrainos miestai bus toliau atakuojami raketomis ir dronais, tačiau smūgių gali sulaukti ir Rusijos teritorijos. V.Putinas atsidurs dar toliau nuo savo tikslo – sukurti draugišką, prorusišką Ukrainą šalia savo sienos.
Vietoj to jis gauna stipresnę, labiau su Europa suartėjusią valstybę – būtent tai, ką jis bandė sustabdyti“, – rašoma „The Washington Post“ apžvalgoje.
Rusijos prezidentas laikėsi griežtos pozicijos ir manė, kad D.Trumpo išrinkimas JAV prezidentu leis jam galutinai neutralizuoti Ukrainą. Tačiau, kaip pažymi „The Washington Post“ apžvalgininkas, tai buvo V.Putino klaida – jis persistengė.
„Per trejus karo metus V.Putinui nepavyko net visiškai užimti Doniecko srities, jau nekalbant apie visą Ukrainą. Pirmaisiais karo metais Rusijos kariuomenė patyrė daugiau nuostolių nei per visus karinius konfliktus nuo 1945 metų. Ir nors dabar Rusija yra perėmusi iniciatyvą, Ukraina, padedama Europos, įrodė, kad gali tęsti kovą dar bent kelerius metus“, – rašoma apžvalgoje.
Apžvalgininkas pabrėžia, kad pagrindinė V.Putino klaida – tiek 2022-aisiais, tiek dabar – yra Ukrainos ryžto kovoti nuvertinimas.
„Idėja, kad jis gali bombarduoti Ukrainą iki pergalės, palauždamas jos moralę, yra klaidinga. Karai taip neveikia“, – teigia apžvalgininkas.
Dėl to, pasak jo, karas gali tęstis dar daugelį metų, palikdamas abi puses kruvinose griuvėsiuose ir didindamas karo Europoje riziką.
D.Trumpas nusivylė V.Putinu
Kaip rašo „Unian“, pastaruoju metu D.Trumpas vis atviriau reiškia nusivylimą dėl to, kad Rusija ne tik atsisako taikos derybų, bet ir toliau eskaluoja karą. Visai neseniai jis viešai pareiškė, kad Maskva „žaidžia su ugnimi“, sabotuodama taikos procesą.
D.Trumpo nepasitenkinimą V.Putino veiksmais viešai patvirtino ir JAV Valstybės departamentas, ir Baltieji rūmai. Pasak šaltinių, tai nėra tik politinis teatras – nusivylimas esą yra nuoširdus.
Tiesa, kol kas D.Trumpas vis dar nėra apsisprendęs, ar rems JAV Senate svarstomą įstatymo projektą dėl sankcijų Rusijai sugriežtinimo.
