Ekspremjerė Inga Ruginienė sako pasibaisėjusi Bažnyčios ir jos vadovybės reakcija, prokuratūrai antradienį paskelbus, kad du Vilniaus arkivyskupijoje dirbę kunigai įtariami su vaikų išnaudojimu susijusiais nusikaltimais.
„Aš pasibaisėjau bažnyčios reakcija. Buvo dalis kunigų, kurie atsiprašė, juos dėl to gerbiu, bet iš vadovybės atsiprašymo aš negirdėjau. Tai yra nepriimtina“, – išskirtiniame interviu „Delfi“ sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė.
„20 metų tylėta, tai yra nesuvokiama“, – sako I. Ruginienė, paklausta, ar, jos manymu, Bažnyčia ir bendruomenė galėjo siekti nutylėti šiurpą keliančius kaltinimus dviem kunigams.
„Bažnyčia turi neslėpti, o turi principingai reaguoti, apsivalyti ir atsigręžti į žmones“, – teigė I. Ruginienė.
„Labai sunku užgniaužti tuos jausmus. Tokia neviltis stiprėja ne tik dėl situacijos siaubingumo, bet neviltis kyla ir dėl to, kad mes, kaip visuomenė, toleruojame tokius atvejus. Paaiškinsiu, kodėl. Abu kunigai, ačiū Dievui, kad žinome jų pavardes… Buvo keista, kad prokuratūra iš karto nepasakė tų pavardžių. Jie juk dirbo labai mažose bendruomenėse. Todėl, kad bendruomenė nežinotų 20 metų, kas vyksta, aš netikiu. Tai rodo, kad mes vis dar toleruojame. Čia tas pats, kaip nesikišti, kai kurioje nors šeimoje naudojamas smurtas ar prievartavimas, pasakant, kad čia jų reikalas. Bažnyčia ir kunigai atrodo kaip izoliuota bendruomenė – tarsi sako, kad nesikiškime, čia viskas gerai, melskimės Dievui, eikime, aukokime pinigus ir nematykime to, kas vyksta?“, – piktinosi socialdemokratė.
Prisiminė, kad pati sulaukė kritikos dėl elgesio bažnyčioje: tuštybės mugė
Komentuodama visuomenėje rezonansą sukėlusius įtarimus kunigams, I.
Ruginienė prisiminė jai tekusią kritiką dėl elgsenos mišių metu. Dar premjerės pareigas ėjusi I. Ruginienė dalyvavo 1863–1864 m. sukilimo metinėms skirtose mišiose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Čia dalyvavo Lietuvos, Ukrainos ir Lenkijos prezidentai. Mišių metu ne vienam žmogui užkliuvo tuometinės premjerės elgesys.
Ne vienas žmogus pastebėjo, kad mišių metu, kai reikėdavo atsistoti, atsiklaupti ar persižegnoti, premjerė šių veiksmų neatliko ir likdavo sėdėti.
I. Ruginienės teigimu, ši istorija rodo, kad pati visuomenė dažnai deda akcentus ne ten, kur reikėtų.
„Pamenate istoriją, kai skaičiavo, kiek atsistojau, kiek persižegnojau? (…) Mes skubame pasižiūrėti, kas kaip apsirengęs, ar bažnyčioje pasėdėjo 30 sekundžių ilgiau, ar pastovėjo. Per tą tuštybės mugę mes nematome realiai, kas vyksta. Tie skaudūs atvejai, kuriuos mes narpliojame, yra ta uždanga. Mes dalyvaujame tuštybės mugėje, o už užuolaidos niekas nenori kišti galvos, nes ten bus skaudi istorija, sudėtingas atvejis“, – kalbėjo buvusi premjerė.
Reikia patikrinti, ar kunigai išsiima QR kodus
I. Ruginienė sako, kad būtina atsigręžti į vieną šiuo metu jau taikomą priemonę – QR kodus su vaikais dirbantiems asmenims. Jos teigimu, reikia patikrinti, ar šiuos kodus turi ir kunigai.
Praėjusiais metais pradėjo galioti reikalavimas, kad visi asmenys, dirbantys ar užsiimantys savanoriška veikla su vaikais, privalo gauti QR kodą, patvirtinantį, jog nėra teisti už seksualinio pobūdžio, taip pat už kitus tyčinius sunkius ir labai sunkius nusikaltimus.
„Turime grįžti prie registro. Per daug skaudžių atvejų turime. Mes šiandien kalbėjome, kad mes tikrai sukontroliuosime ir pasižiūrėsime, ar kunigai išsiima QR kodą. Nes mes kalbame apie darbuotojus, kurie dirba su vaikais. Čia tvarkingai veikia sistema. O kunigai juk nebūtinai yra darbuotojai, bet jie bendrauja su vaikais. Ar jie išsiima QR kodą? Yra daug dalykų, kurie privalo būti“, – teigė I. Ruginienė.
Dviem kunigams – įtariami pedofilijos nusikaltimais
Kaip antradienį per spaudos konferenciją pranešė Vilniaus apygardos prokuratūros vadovas Justas Laucius, vienas Romos katalikų kunigas įtariamas net 34 nusikalstamomis veikomis, kurios galėjo būti vykdomos nuo 2002 iki 2025 metų.
Jam pateikti įtarimai dėl mažamečių ir nepilnamečių seksualinio prievartavimo, tvirkinimo bei kitų nusikaltimų. Teisėsaugos duomenimis, kunigas taip pat bent kelis kartus galėjo lytiškai santykiauti su nepilnamečiais už atlygį. Už sunkiausius jam inkriminuojamus nusikaltimus gresia iki 15 metų laisvės atėmimo.
Kito dvasininko byloje, kaip skelbta, teisėsauga aptiko su vaikų seksualiniu išnaudojimu susijusios pornografinės medžiagos.
Tyrimas dėl kunigams inkriminuojamų nusikaltimų tęsiamas, o teisėsauga aiškinasi visas galimų nusikalstamų veikų aplinkybes.
„Delfi“ išsiaiškino kunigų pavardes
Prokuroras J. Laucius antradienį neatskleidė, kas yra įtariami kunigai, motyvuodamas, kad asmuo yra nekaltas tol, kol jo kaltė neįrodyta teisme. „Delfi“ žiniomis, šiais nusikaltimais kaltinamas kunigas – Tadas Švedavičius. 56-erių metų vyras į kunigus įšventintas 2001 metų birželio 29 dieną.
Pernai jis paskirtas Dubičių Švč. Jėzaus Širdies parapijos klebonu, šias pareigas jis ėjo iki 2025 metų gruodžio 19 d. Iki tol jis spėjo padirbėti dar trijose parapijose Trakų ir Šalčininkų rajonuose.
2017 m. jis buvo paskirtas Kalesninkų Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijos klebonu, prieš tai tarnavo Rūdiškėse ir Paluknyje.
2023–2024 m. viešuose Šalčininkų rajono savivaldybės pranešimuose jis minimas kaip Kalesninkų parapijos klebonas, aktyviai dalyvaujantis parapijos renginiuose ir bendruomenės gyvenime.
Atliekant šį tyrimą išsiaiškintas ir dar vienas nusikaltimas – kito kunigo disponavimas vaikų pornografija.
Šis kunigas – 51-erių Ryšardas Peciunas (Ryšard Peciun). Jis dėl šio nusikaltimo šiuo metu teisiamas Vilniaus miesto apylinkės teisme.
Į kunigus R. Peciunas įšventintas 1999 metų lapkričio 21 dieną. Jis ir T. Švedavičius skirtingu metu yra dirbę tose pačiose Paluknio Šv. Jono Krikštytojo ir Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies parapijose.
„Apie abu šiuos atvejus buvo informuota Vilniaus arkivyskupijos kurija. Šiose bylose vyko konstruktyvus bendradarbiavimas su Vilniaus arkivyskupija. Šiuo metu abu kunigai nušalinti nuo pareigų ir viešo sielovadinio darbo jie nedirba“, – informavo J. Laucius.
Prokuroras paminėjo, kad abu kunigai nusikaltimus vykdė atskirai vienas nuo kito.
Bažnyčia išgyvena skausmo akimirką
Prokuratūrai pranešus apie teismui perduotą bylą, kurioje kunigas kaltinamas seksualiniais nusikaltimais prieš nepilnamečius, Vilniaus arkivyskupijos Nepilnamečių bei pažeidžiamų suaugusiųjų apsaugos reikalų koordinatorius kunigas Mykolas Sotničenka teigė, kad šiuo metu Bažnyčia išgyvena didžiulio skausmo ir tiesos akimirką.
„Šiandien Bažnyčia ir Vilniaus arkivyskupija išgyvena didžiulio skausmo ir tiesos akimirką – žinome, kad prokuratūra perdavė teismui Vilniaus arkivyskupijos dviejų kunigų bylas, kuriomis jie yra kaltinami padarę veikas prieš nepilnamečius asmenis“, – antradienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė M. Sotničenka.
Jis pripažino, kad Bažnyčia daugiau nei 20 metų neturėjo jokių signalų, įtarimų ar pranešimų apie vaikus galbūt prievartaujantį kunigą.
