Robertas Kaunas šovė drąsų pažadą dėl Lietuvos apsaugos nuo dronų

Į Lietuvą sekmadienį įskridęs ir sprogęs dronas dar kartą priminė apie skylėtą oro gynybą. Tačiau krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas pažadėjo, kad per savo kadenciją, iki kurios liko dveji metai, pasieks, kad Lietuvoje veiktų vientisa dronų atpažinimo ir naikinimo sistema.

Ragino nustoti save plakti

Pastaruoju metu iš Rusijos sulaukiama daug įvairių grasinimų Europai ir Baltijos šalims, taip pat ir Lietuvai. Didžiulį nerimą kelia ir įskrendantys dronai, nes Lietuva dar neturi oro gynybos, kuri padėtų apsisaugoti.

Paprašytas įvertinti dabartinę saugumo situaciją, ar Lietuvai laiko pasiruošti galimoms Rusijos grėsmės liko mažiau nei anksčiau, nes spekuliacijų ir vertinimų yra apsčiai, ministras Robertas Kaunas laidoje „Iš esmės“ pripažino, kad namų darbų dar yra pakankamai daug.

„Investicinių projektų, saugumo projektų mes turime dar pakankamai daug, tačiau labai daug jau yra ir padaryta. Mes turime tą lietuvišką bruožą nuolat save plakti, kad viskas negerai, viskas blogai, mes tokie, nieko nepasiekiame.

Bet palaukite – šiai dienai Lietuva turi stipriausią ir moderniausią kariuomenę per visą mūsų nepriklausomybės laikotarpį. Darbas dar toli gražu nebaigtas ir mes turime labai aiškius planus.

Mes pagaliau turime pakankamą investavimą į mūsų saugumą, į mūsų kariuomenės modernizaciją. Dar ne taip seniai mūsų pinigai, kuriuos skyrėme Lietuvos kariuomenės vystymui, sudarė tik 0,7 procento BVP. Paskui pasiekėme 1,9 procento. Dabar mes jau turime užtikrintą, ne mažesnį negu 5 procentų nuo BVP finansavimą, kuris leidžia mums investuoti į techniką, karius, reikiamą infrastruktūrą, paruošimą ir pasirengimą“, – aiškino ministras.

Mokosi iš Ukrainos

Tačiau jis pabrėžė, jog saugumo užtikrinimas yra ilgas procesas, nes investicijas, kurios padaromos šiemet, realiai pajusime po metų arba dvejų. Kita vertus, jei šiemet nebus pakankamo finansavimo, tai ir po metų, ir po dvejų turėsime iššūkių ir spragų.

„Kalbant apie oro gynybą, šiai dienai tam skiriamas sutelktinis dėmesys ir didžiulės lėšos, siekiant pasivyti ir užkamšyti tas spragas, nes su 0,7 procento finansavimu nebuvo skirta realiai jokių pinigų normaliai oro gynybai vystyti. Šiai dienai mes tai darome ir taisome praeities klaidas. Tad po metų ar dvejų mes būsime gerokai stipresni, negu esame dabar“, – tvirtino R. Kaunas.

Ekspertai tvirtina, jog užtikrinti sklandžiai veikiančią oro gynybą per dvejus metus yra itin sudėtinga, o gal net neįmanoma.

„Vienas momentas yra tai, ką mes turime padaryti patys, kaip valstybė, kokias investicijas turime atlikti, kokius namų darbus ir projektus pradėti įgyvendinti. Antra dedamoji yra tai, ką mums gali pateikti pramonė. Jeigu radarą gamins dvejus metus, norėčiau jį turėti po mėnesio ar po dviejų, bet jei radarą gamins dvejus metus, tai mes, užsakę dabar, jį gausime po dvejų metų. Užsakę po metų, gausime tik po trejų metų. Na, laikotarpis nusikelia.

Todėl ekspertai iš dalies teisūs, kad tai yra tikrai ilgas procesas, nes mes čia turime savo norus, turime konkurenciją su kitomis valstybėmis, turime pramonės pajėgumus viską pateikti laiku. Tad detalių šioje dėlionėje yra labai daug. Ir procesas nėra baigtinis net ir technologine prasme.

Mes matome, kaip viskas greitai keičiasi Ukrainoje. Viskas prasidėjo nuo pigių dronų, daug pigių dronų. Dabar jau Ukraina susiduria su iššūkiais dėl reaktyvinių dronų, kurie yra gerokai brangesni, bet kelia papildomų techninių iššūkių. Ir Ukraina vejasi, ieško priešnuodžių. Ji jau beveik juos surado ir naudos.

Lygiai taip pat ir mes. Mes analizuojame situaciją, įsigyjame reikalingas technologijas, kurias šiuo metu galime įsigyti. Technologijoms keičiantis, mes lygiai taip pat turėsime keisti ir įsigyti vis naujas“, – aiškino krašto apsaugos ministras.

Prakalbo apie palikimą kitiems ministrams

Jis akcentavo, jog technologinė pažanga niekada nesustos, todėl svarbiausia yra sukurti tokią oro gynybos sistemą, kad į ją būtų galima integruoti naujus produktus.

„Man pradėjus dirbti krašto apsaugos ministru, iš esmės radau fragmentuotą oro gynybos modelį, kad dengėme tam tikrus taškus tam tikrais pajėgumais, kuriuos šiai dienai turime. Bet ką matome ir Ukrainoje, ir ką diktuoja technologinis protingumas, kad mes turime turėti vieningą sistemą. Tai reiškia tiek vieningą detekcijos sistemą, į kurią integruojasi vis naujos technologijos, leidžiančios mums gerinti savo aptikimo galimybes, tiek kinetinę sistemą.

Tai reiškia, kad galėtume detekciją apjungti su sprendimų priėmimu: ar mes paleidžiame raketą, ar paleidžiame droną-perėmėją, ar kitu būdu eliminuojame taikinį. Ir kai turime visiškai vientisą sistemą, tada galutiniu momentu lieka tik ginkluotės integracijos klausimas – kuo mes šausime.

Dabar kuriama visa ši vieninga ekosistema, projektas yra pradėtas, paskelbtas valstybinis užsakymas, numatyti pinigai. Šis darbas vyksta, ir aš esu visiškai užtikrintas, kad savo kadencijos metu pasieksiu būtent tą vientisą sistemos sukūrimą. O toliau jau kitiems ministrams bus darbas integruoti vis naują ginkluotę ir naujas aptikimo priemones į jau veikiantį mechanizmą“, – pažadėjo R. Kaunas.