Putino planas kelia nerimą: kas laukia Lietuvos…?
Kremlius vėl svarsto idėją, kuri gali turėti tiesioginių pasekmių Lietuvos ir visos Europos saugumui. Pranešama, kad Vladimiras Putinas siekia surengti trijų galingų valstybių lyderių susitikimą, kuriame būtų kalbama ne tik apie karą Ukrainoje, bet ir apie pasaulio įtakos sferų perskirstymą. Ypač nerimą kelia ankstesni Maskvos reikalavimai NATO – juos įgyvendinus, iš esmės pasikeistų Baltijos šalių saugumo padėtis. Tačiau kol kas nėra patvirtinta, kad toks susitikimas apskritai įvyks.
Maskva vėl grįžta prie senos idėjos
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kaip pranešama, vėl siekia įgyvendinti ambicingą geopolitinį sumanymą – susodinti prie vieno derybų stalo Rusijos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Kinijos lyderius.
Kalbama apie galimą V. Putino, JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos vadovo Xi Jinpingo susitikimą.
Pagal paskelbtą informaciją, ši galimybė buvo aptarta vykusiame V. Putino ir D. Trumpo telefoniniame pokalbyje.
Rusijos pusė esą norėtų surengti trišales derybas numatyto Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo susitikimo metu.
Tačiau svarbiausia ne pati susitikimo vieta ar data.
Daug daugiau klausimų kelia tai, kokių rezultatų iš tokių derybų tikisi Kremlius.
Pranešimų šaltinių teigimu, Rusijos vadovas norėtų, kad trijų valstybių lyderiai tartųsi dėl naujos pasaulio saugumo tvarkos ir įtakos sferų.
Tokiam sumanymui jau prigijo neoficialus pavadinimas – „Jalta 2“.
Kodėl ši idėja primena vieną svarbiausių istorijos susitikimų?
1945 metų vasarį Jaltoje susitiko trijų Antrojo pasaulinio karo sąjungininkių vadovai – JAV prezidentas Franklinas D. Rooseveltas, Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Winstonas Churchillis ir Sovietų Sąjungos vadovas Josifas Stalinas.
Konferencijoje buvo aptariama pokario Europos ateitis, Vokietijos klausimas ir kiti tarptautinės tvarkos principai.
Vėlesniais dešimtmečiais didelė Vidurio ir Rytų Europos dalis atsidūrė Sovietų Sąjungos dominavimo zonoje.
Todėl šiandien kalbos apie „antrąją Jaltą“ kelia ypatingą susirūpinimą valstybėms, kurios yra patyrusios sovietinę okupaciją.
Lietuvai tai nėra vien istorinis palyginimas.
Kyla klausimas, ar didžiosios valstybės galėtų mėginti tartis dėl mažesnių šalių saugumo interesų joms pačioms nedalyvaujant.
Būtent tokia galimybė ir yra viena jautriausių šios istorijos dalių.
Lietuvai svarbiausia – ankstesni Kremliaus reikalavimai
Dar 2021 metų gruodį Rusija pateikė JAV ir NATO vadinamuosius saugumo garantijų projektus.
Juose buvo išdėstyti reikalavimai, kurių įgyvendinimas iš esmės pakeistų Europos saugumo sistemą.
Maskva siekė, kad NATO atsisakytų tolesnės plėtros, įskaitant Ukrainos galimybę ateityje tapti Aljanso nare.
Tačiau dar svarbesnis Lietuvai buvo kitas reikalavimas.
Rusija norėjo, kad NATO karinės pajėgos ir infrastruktūra būtų grąžintos prie 1997 metų padėties.
Tuo metu Lietuva dar nebuvo NATO narė – į Aljansą šalis įstojo tik 2004 metais.
Jeigu toks Rusijos reikalavimas būtų priimtas, tai reikštų didelius sąjungininkų karinio buvimo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir kitose vėliau prisijungusiose NATO valstybėse apribojimus.
Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad tai buvo ankstesni Rusijos reikalavimai, o ne šiuo metu suderintas ar priimtas sprendimas.
NATO šių reikalavimų nepriėmė.
Kodėl Baltijos šalims tai būtų itin jautru?
Lietuvos saugumas grindžiamas naryste NATO ir kolektyvinės gynybos principu.
Tai reiškia, kad ginkluotas išpuolis prieš vieną Aljanso narę pagal Šiaurės Atlanto sutarties 5-ąjį straipsnį laikomas išpuoliu prieš visas nares, o sąjungininkės įsipareigoja suteikti pagalbą.
Lietuvoje taip pat dislokuotos sąjungininkų pajėgos, stiprinama gynybos infrastruktūra ir vykdomas karinis bendradarbiavimas.
Todėl Maskvos reikalavimai apriboti NATO karinį buvimą Rytų Europoje tiesiogiai prieštarautų dabartinei Lietuvos saugumo politikai.
Jeigu didžiosios valstybės imtų svarstyti tokio pobūdžio susitarimus, tai neišvengiamai sukeltų diskusijų dėl mažesnių NATO narių interesų.
Tačiau jokio patvirtinto susitarimo dėl Baltijos šalių saugumo statuso pakeitimo nėra.
Lietuva išlieka visateise NATO nare, o sprendimai Aljanse priimami dalyvaujant jo valstybėms narėms.
Putino tikslai gali būti gerokai platesni nei Ukraina
Rusijos reikalavimai Vakarams neapsiribojo vien Ukrainos narystės NATO klausimu.
Maskva taip pat siekė apriboti NATO karinę veiklą Rytų Europoje, Pietų Kaukaze ir Centrinėje Azijoje.
Kremlius reikalavo papildomų apribojimų raketų dislokavimui ir branduolinių ginklų išdėstymui už nacionalinių teritorijų ribų.
Šie reikalavimai rodė siekį keisti ne vien atskirus karinius susitarimus, bet ir platesnę Europos saugumo architektūrą.
2024 metais V. Putinas vėl kalbėjo apie naujos saugumo sistemos Eurazijoje kūrimą.
Vėliau Rusija pakartojo reikalavimus dėl NATO plėtros ribojimo.
Tai leidžia vertinti dabartinius pranešimus apie „Jaltą 2“ platesniame ankstesnių Kremliaus iniciatyvų kontekste.
Tačiau vien ankstesni pareiškimai neįrodo, kad būsimame susitikime būtų svarstomas kiekvienas iš šių reikalavimų.
Kol kas oficiali galimų trišalių derybų darbotvarkė nėra patvirtinta.
Ar Donaldas Trumpas sutiktų su tokiomis derybomis?
Vienas svarbiausių klausimų – JAV prezidento pozicija.
Pranešama, kad Rusija pasiūlymą dėl trišalio susitikimo perdavė diplomatiniais kanalais.
Kinija, anot šaltinių, iš esmės neprieštarautų tokio formato galimybei, jeigu tam pritartų JAV.
Tačiau D. Trumpas kol kas nėra galutinai sutikęs dalyvauti.
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio patvirtino, kad kalbų apie galimą susitikimą buvo, bet galutinio susitarimo nėra.
Jis pabrėžė, kad JAV prezidentas siekia karo tarp Rusijos ir Ukrainos pabaigos.
Tai svarbus skirtumas.
Pasirengimas kalbėtis dėl karo užbaigimo nereiškia pritarimo Rusijos reikalavimams perskirstyti įtakos sferas Europoje.
Todėl šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad Vašingtonas sutiko su Kremliaus siūloma pasaulio saugumo vizija.
Didžiausias klausimas – kas atstovautų Ukrainai ir Europai?
Galimas trijų valstybių susitikimas kelia dar vieną principinį klausimą.
Jeigu derybose būtų aptariamas karas Ukrainoje arba Europos saugumo ateitis, kokį vaidmenį jose atliktų pačios Europos valstybės ir Ukraina?
Pranešimuose apie Rusijos siūlomą formatą minimi tik JAV, Rusijos ir Kinijos vadovai.
Tai savaime nereiškia, kad galimi sprendimai būtų priimti be kitų šalių pritarimo.
Tačiau toks formatas galėtų kelti susirūpinimą dėl to, ar visų tiesiogiai paveiktų valstybių interesai būtų tinkamai atstovaujami.
Ukraina ne kartą pabrėžė, kad sprendimai dėl jos ateities negali būti priimami be jos pačios dalyvavimo.
Europos šalys taip pat yra akcentavusios, kad žemyno saugumo klausimai negali būti sprendžiami ignoruojant jų poziciją.
Dėl to galimos „Jaltos 2“ derybos būtų vertinamos ne tik pagal tai, kas jose dalyvautų, bet ir pagal konkrečią darbotvarkę bei galimus rezultatus.
Net Rusijoje abejojama tokio plano realumu
Ne visi apžvalgininkai mano, kad Kremliui pavyktų įgyvendinti ambicingą sumanymą.
Rusijos žurnalistas Valerijus Paniuškinas kritiškai įvertino idėją dabartinį pasaulio lyderių susitikimą lyginti su 1945 metų Jaltos konferencija.
Jo teigimu, tuometinės sąjungininkės turėjo visiškai kitokią karinę ir politinę padėtį.
Antrojo pasaulinio karo pabaigoje jos jau buvo pasiekusios lemiamų pergalių ir turėjo didžiulę įtaką pokario Europos ateičiai.
Dabartinė tarptautinė padėtis gerokai sudėtingesnė.
Rusija tęsia karą Ukrainoje, JAV ir Kinija konkuruoja dėl ekonominės bei technologinės įtakos, o Europa turi savo politines ir saugumo institucijas.
Todėl vien trijų lyderių susitikimas nesuteiktų jiems galimybės vienašališkai pakeisti visų kitų valstybių teisinio statuso ar tarptautinių įsipareigojimų.
Artimiausios savaitės gali atskleisti daugiau
Numatomas tarptautinis susitikimas gali tapti svarbiu momentu vertinant Rusijos diplomatines iniciatyvas.
Tačiau kol kas lieka neatsakyti keli esminiai klausimai.
Ar D. Trumpas pritars trišaliam formatui? Ar susitikime iš tiesų būtų svarstoma Europos saugumo sistema? Ar Rusija pakartotų ankstesnius reikalavimus dėl NATO?
Atsakymų į juos kol kas nėra.
Aišku viena: Maskvos siekis iš naujo svarstyti Europos saugumo tvarką nėra naujas. Ankstesni Kremliaus reikalavimai tiesiogiai palietė Lietuvą ir kitas Baltijos valstybes. Todėl pranešimai apie galimą „Jaltą 2“ sulaukia dėmesio, nors jokio sprendimo dėl pasaulio padalijimo ar NATO statuso pakeitimo nėra priimta.
Kaip manote, ar didžiųjų valstybių lyderiai turėtų teisę tartis dėl Europos saugumo ateities nedalyvaujant visoms suinteresuotoms šalims?
