Reaguodamas į JAV pasitraukimo iš Europos galimybę, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šią savaitę iškėlė „Europos branduolinio skėčio“ idėją – panaudoti Prancūzijos branduolinį arsenalą užtikrinant Europos saugumą.
Prezidentas Gitanas Nausėda nurodė, kad Lietuva taip pat norėtų atsidurti po prancūzų „branduoliniu skėčiu“, tačiau premjeras Gintautas Paluckas aiškino, kad „prieš lendant po bet kokiu skėčiu, reikia labai gerai pasvarstyti“.
Naujienų portalas Lrytas pasidomėjo, kaip realiai atrodytų E.Macrono iškelta branduolinio skydo Europai idėja, kokia dilema lauktų pačių prancūzų ir ką tai reiškia Lietuvai.
Prancūzijos pajėgumai
Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjas ir gynybos technologijų ekspertas Andrius Vilkauskas pastebėjo, kad norint geriau suprasti, kodėl dabar Prancūzija imasi lyderystės, reikia atsigręžti į Prancūzijos istoriją.
Ekspertas priminė, kad Prancūzija – vienintelė NATO šalis, kuri 1966 metais, prieštaraudama įsivyravusiam JAV dominavimui, buvo suspendavusi savo dalyvavimą Aljanse, patraukdama savo ginkluotąsias pajėgas ir strateginį branduolinį ginklą iš tiesioginio NATO vadavietės pavaldumo, o vėliau į jį sugrįžo.
„Prancūzija visada norėjo turėti savo nuosavą ginkluotę ir kiek įmanoma mažiau priklausyti nuo Amerikos. To nebuvo įmanoma padaryti 100 proc., bet jie vis tiek tokį norą turėjo, todėl šiuo metu Prancūzija yra vienintelė iš likusių NATO šalių, kuri dar turi, lyginant su JAV, nedidelį techninį, žvalgybinį pajėgumą, savo kelis žvalgybinius ir stebėjimo palydovus, kuriuos gali naudoti patys savarankiškai. Visos kitos NATO šalys tokių sąlyginai nepriklausomų techninių, žvalgybinių pajėgumų, kuriuos turi Prancūzija, nebeturi.
Nežiūrint į tai, kad galbūt pati idėja skamba taip, tarsi prancūzai „per daug gero vyno prisiragavo ar pelėsinio sūrio persivalgė ir sumanė Napoleoną prisiminti“, kaip norėtų parodyti Rusija, tačiau jie turi daugiau strateginio savarankiškumo negu kitos NATO šalys, ir, kalbant apie branduolinį ginklą, ženkliai daugiau negu Didžioji Britanija“, – naujienų portalui Lrytas pasakojo A.Vilkauskas.
Nors Didžioji Britanija taip pat turi branduolinį ginklą ir yra Budapešto memorandumo dalyvė, anot pašnekovo, tokio strateginio savarankiškumo neturi, nes procedūriškai ir tradiciškai visas jos taikinių pasirinkimas vyksta sąveikaujant su JAV ir naudojantis JAV techniniais žvalgybiniais pajėgumais.
Pati E.Macrono idėja kurti Europos branduolinį skėtį, kaip idėja, pasak A.Vilkausko, yra geras žingsnis – prancūzai jau nepuola skambinėti V.Putinui.
Visgi, eksperto teigimu, tai labiau yra idėja, skirta pačių europiečių psichologiniam persilaužimui pradėti ir skatinti tam tikrą mąstymo savarankiškumą, atsakomybės prisiėmimą negu realiems veiksmams artimiausioje ateityje.
