Būtų kas nors papasakojęs, netikėčiau. Nieku gyvu. Bet tai nutiko man. Ėjau per perėją iš parduotuvės, nešina krepšiais. Ne viena ėjau ta perėja, bet kažkodėl ne kieno kito, o mano akys užkliuvo už gatvės dulkėse gulinčio daikto.
Piniginė-ne piniginė, gal užrašų knygelė, pamaniau. Pasilenkiau, paėmiau. Ogi modernus telefonas!
Pirma mintis jį radus – skambinti įrašytais numeriais, ieškoti savininko. Betgi telefonas modernus, užrakintas, neprieinamas.
Bet jis staiga ima ir suskamba! Ekrane įsižiebia užrašas „Atsiliepti“. Paspaudžiau jį, sakau: „Alio“.
