Po skyrybų – tikras košmaras Kaune
Santykių pabaiga vienai kaunietei virto daugiau nei metus trukusiu išbandymu. Buvęs partneris nesusitaikė su moters sprendimu nutraukti bendravimą ir, kaip nustatė teismas, nuolat kišosi į jos gyvenimą. Tačiau tikrąjį šios istorijos mastą atskleidė bylos medžiagoje užfiksuoti skaičiai. Teismas jau paskelbė nuosprendį, o jo detalės siunčia svarbų perspėjimą visiems.
Santykiai baigėsi, tačiau ramybės nebuvo
Kaune gyvenanti moteris, kurios vardas pakeistas į Moniką, tikėjosi, kad nutraukusi santykius galės gyventi ramiai.
Tačiau buvęs partneris, straipsnyje vadinamas Dovydu, jos sprendimo nepriėmė.
Moteris aiškiai pasakė, kad nebenori su juo bendrauti. Savo poziciją ji išreiškė ne tik žodžiu, bet ir rašytinėmis žinutėmis.
Nepaisant to, vyras toliau siekė kontakto.
Iš pradžių situacija galėjo atrodyti kaip nenoras susitaikyti su išsiskyrimu. Tačiau vėliau jo elgesys peržengė ribas, o moters kasdienybę ėmė lydėti nuolatinis nerimas.
Galiausiai ši istorija atsidūrė teisme.
Skaičiai, kurie atskleidė tikrąjį mastą
Nagrinėjant bylą paaiškėjo, kad nuo 2024 metų gruodžio 1 dienos iki 2026 metų sausio 3 dienos vyras sistemingai persekiojo buvusią partnerę.
Vien telefono ryšio duomenys atskleidė išskirtinį kontaktų skaičių.
Per šį laikotarpį užfiksuoti 982 skambučiai ir 864 SMS žinutės.
Iš viso – 1 846 bandymai susisiekti telefonu.
Tačiau skambučiai ir žinutės buvo tik dalis to, ką patyrė moteris.
Teismui pateikti įrodymai parodė, kad buvęs partneris jos ieškojo ir realiame gyvenime.
Nerimas persikėlė prie namų
2024 metų gruodį vyras atvyko prie buvusios partnerės namų.
Kieme jis moterį užgauliojo, reiškė kaltinimus dėl tariamų santykių su kitais vyrais ir grasino.
Vėliau panašūs incidentai kartojosi.
2025 metų sausį jis spardė moters buto duris ir reikalavo būti įleistas.
Kitu atveju, kai moteris atvyko pasiimti savo daiktų, vyras elgėsi agresyviai ir grasino ją užrakinti.
Persekiojimas neapsiribojo gyvenamąja vieta.
Vyras taip pat važiavo paskui gatve einančią moterį, pasirodydavo prie jos darbovietės ir laukdavo, kol ji išeis.
Tokie veiksmai reiškė, kad moteris negalėjo jaustis saugiai net įprastose kasdienėse situacijose.
Vienas vakaras tapo dar vienu išbandymu
2025 metų vasarą situacija toliau blogėjo.
Birželio 19 dieną vyras panaudojo fizinį smurtą prieš buvusią partnerę.
Kitą dieną jis pasirodė prie jos darbovietės.
Liepos pradžioje vyras laukė prie daugiabučio, kai moteris su vaiku grįžo namo.
Vėliau jis vėl atvyko prie gyvenamosios vietos, šaukė, grasino ir stebėjo butą pro langus.
Tačiau tuo viskas nesibaigė.
Moteriai atsisakius susitikti, buvęs partneris vėl grasino, šūkavo po langais ir mėtė į juos kiaušinius.
Jo elgesys tęsėsi ir per žiemos šventes.
Per Kalėdas įvyko dar vienas incidentas
Gruodžio pabaigoje vyras vėl pasirodė prie moters buto.
Jis spardė duris ir reikalavo, kad būtų įleistas.
Vėliau laiptinėje buvo atjungtas elektros tiekimas į jos butą.
Net ir prasidėjus 2026 metams situacija nesiliovė – sausio 1-osios naktį buvęs partneris dar kartą atvyko prie namų ir reikalavo susitikimo.
Teismas vertino ne vieną atskirą incidentą, o visą ilgą pasikartojančių veiksmų seką.
Būtent tai tapo svarbu sprendžiant, ar vyro elgesys atitinka sistemingo persekiojimo požymius.
Teismas įvertino surinktus įrodymus
Byloje buvo nagrinėjamos telefono ryšio išklotinės, garso ir vaizdo įrašai bei kita medžiaga.
Teismas nustatė, kad vyro veiksmai sukėlė nukentėjusiajai baimę, stresą ir nerimą.
Jie neigiamai veikė jos emocinę savijautą ir trukdė įprastam gyvenimui.
Nors kaltinamasis dalį epizodų neigė arba menkino jų reikšmę, teismas įrodymų visumą įvertino kaip patvirtinančią sistemingą persekiojimą.
Ši byla primena svarbų dalyką: persekiojimas nebūtinai apsiriboja fiziniu smurtu.
Nuolatinis nepageidaujamas kontaktas, sekimas ir grasinimai taip pat gali turėti rimtų pasekmių žmogaus saugumui bei savijautai.
Paaiškėjo, kokią bausmę skyrė teismas
Teismas vyrui paskyrė šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.
Per šį laikotarpį jis įpareigotas neatlygintinai atlikti 100 valandų darbų įstaigose ar organizacijose, padedančiose žmonėms.
Taip pat jam uždrausta artintis prie nukentėjusiosios arčiau kaip 100 metrų.
Vyras įpareigotas per šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo lieka galioti griežtesnis, 300 metrų, nesiartinimo įpareigojimas.
Moteris buvo pareiškusi 9,5 tūkstančio eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos.
Teismas šį ieškinį paliko nenagrinėtą, tačiau tai neužkerta kelio reikalauti žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Nuosprendis per nustatytą 20 dienų terminą gali būti apskųstas.
Perspėjimas, kurio nereikėtų ignoruoti
Ši Kaune nagrinėta byla atskleidžia, kaip nepageidaujamas buvusio partnerio dėmesys gali virsti ilgalaikiu persekiojimu.
Ypač svarbu suprasti, kad žmogaus atsisakymas bendrauti turi būti gerbiamas.
Santykių pabaiga nesuteikia teisės reikalauti susitikimų, nuolat skambinti, sekti ar grasinti.
Jeigu tokie veiksmai kartojasi, svarbu išsaugoti turimus įrodymus ir kreiptis pagalbos.
Esant tiesioginiam pavojui, reikia skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112.
Persekiojimą patiriantis žmogus neturėtų likti vienas su šia problema.
Istorija, kuri verčia susimąstyti
Daugiau nei metus trukęs kaunietės persekiojimas parodė, kad net ir aiškiai išreikštas atsisakymas bendrauti ne visada sustabdo nepageidaujamą elgesį.
Šioje byloje svarbią reikšmę turėjo sukaupti įrodymai, leidę teismui įvertinti ne pavienius konfliktus, o pasikartojančių veiksmų visumą.
Nors nuosprendis dar gali būti skundžiamas, paskelbtas sprendimas primena, kad sistemingas persekiojimas Lietuvoje užtraukia baudžiamąją atsakomybę.
O kaip manote jūs – ar Lietuvoje už sistemingą buvusio partnerio persekiojimą numatytos bausmės yra pakankamos?
