Sveikatos sistemoje tvyrantis chaosas kelia įtampą tiek gydytojams, tiek pacientams. Valstybinė ligonių kasa (VLK) pranešė, kad žmonės, kurie pirmiausia kreipsis į mokamą specialisto konsultaciją, vėliau gali netekti teisės į kompensuojamus tyrimus ir gydymą.
Tai reiškia, kad pacientai, sumokėję už greitesnį vizitą, gali atsidurti paradoksalioje situacijoje:
jei gydytojas nustatys ligą ir prireiks papildomų tyrimų ar ilgesnės terapijos – už viską teks mokėti savo lėšomis.
Specialistai perspėja – tokia tvarka gali dar labiau prailginti eiles, nors valdžia deklaruoja priešingą tikslą. Bijodami papildomų išlaidų, pacientai greičiausiai bus priversti rinktis nemokamas konsultacijas ir laukti mėnesius.
Sveikatos apsaugos ministerija ramina – esą nieko naujo nenutiko, tai tik seniau galiojusių taisyklių paaiškinimas.
Vis dėlto ekspertai sutinka: dalis pacientų gali papulti į spąstus, nes apie pasekmes informacijos – mažai, o rizikos didelės.
Vilnietis Saulius prie poliklinikos atviravo – laukia net kelios procedūros, tačiau teks laukti.
„Su operacijomis čia košmaras. Manęs laukia trys operacijos – pusę metų, o draugei onkologinis gydymas – pusę metų, per tą laiką galima numirti“, – pasakojo vilnietis Saulius.
Išgirdęs, kiek reikės laukti, vyras pasidomėjo, ar įmanoma greičiau.
„Per dvi savaites, bet kainuos 500 eurų – čia menisko operacijai“, – pasakojo Saulius.
Vyras nusprendė laukti ir pro sukąstus dantis kentėti, bet bent jau žino, kad paslaugą gaus nemokamai. Lauks ir vilnietis Vilius.
„Reikia į Santariškes, Vėžio institutą. Nuėjau, o sako – kitąmet. Ausis pūva, bet ką padarysi“, – kalbėjo Vilius.
Būtent paslaugų apmokėjimas dabar tapo galvos skausmu ir pačioms įstaigoms.
„Visos gydymo įstaigos gavo aplinkraštį ir išaiškinimą dėl mokamų konsultacijų. Tikėtina, kad pacientams situacija pablogės“, – komentavo Šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos pirmininkė Alma Astafjeva.
Informacijos įstaigos sulaukė iš Ligonių kasų.
„Dabar, pagal išaiškinimą, jeigu pacientas kreipiasi mokamai, tai visi tyrimai turėtų būti mokami. Čia medikų bendruomenėje kyla labai daug diskusijų“, – teigė A. Astafjeva.
„Mums tikrai nesuprantama ir keista, kodėl Sveikatos apsaugos ministerija ir Ligonių kasos pradėjo taikyti naujas praktikas“, – kalbėjo Privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos prezidentas Laimutis Paškevičius.
„Iš principo žmogus išmetamas iš PSDF sistemos“, – pridūrė Lietuvos medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.
Anot pašnekovų, jei už specialisto konsultaciją susimokėjote, už viską, ką gydytojas paskirs, taip pat teks mokėti.
„Net jeigu reikėtų ir chirurginės operacijos, kuri gali kainuoti dešimtis tūkstančių arba onkologinės ligos gydymo, tai irgi gali kainuoti ir 10 tūkstančių“, – aiškino L. Paškevičius.
„Tai sukelia sumaištį gydytojų tarpe, nes jiems kyla klausimų – ar gali siųsti toliau kompensuojamoms diagnostinėms paslaugoms? Ar gali siųsti į tretinį lygį konsultacijoms?“ – sakė „Affidea Lietuva“ veiklos valdymo direktorė Daiva Adomaitienė.
„Paleista žinutė, kad ministerija daro naują pakeitimą. Noriu pabrėžti, kad nieko naujo nevyksta“, – teigė sveikatos apsaugos viceministras Skirmantas Krunkaitis.
Medikai ir įstaigos – sumaištyje, o ministerija ir Ligonių kasa sako, kad tokia tvarka galiojo jau nuo praėjusių metų.
„Primename, kad yra tvarka ir jos reikia laikytis“, – pridūrė Valstybinės ligonių kasos direktorius Gytis Bendorius.
„Didžioji dalis sistemos – tai viešasis sektorius, sudaręs sutartis su Ligonių kasomis. Taip pat yra privatus sektorius, kuris turi sudaręs sutartis su Ligonių kasomis. Yra dalis privačių įstaigų, kurios neturi sutarties su Ligonių kasomis. Kalbame tik apie šią mažąją dalį“, – aiškino S. Krunkaitis.
„Čia nėra kalba apie įstaigas, kurios neturi sutarčių. Kalbama ir apie tas, kurios turi sutartis – tiek privačias, tiek viešąsias įstaigas“, – pabrėžė L. Paškevičius.
Mokamos konsultacijos atsiranda dėl viršytų kvotų.
„Jeigu viceministras sako, kad jokių pakeitimų nėra, o gydymo įstaigos gauna Ligonių kasų naujienlaiškį ir turi paklusti naujai tvarkai, tai yra institucinis nesusikalbėjimas“, – komentavo A. Gerliakienė.
Ir jeigu ministerija kalba tik apie mažą dalį privatininkų, Ligonių kasa kalba ir apie viešąsias konsultacijas.
„Po mokamos kardiologo konsultacijos, nepriklausomai nuo to, ar ji viešoje, ar privačioje įstaigoje, negali būti išrašomas Ligonių kasų apmokamas tyrimas ar sekanti konsultacija“, – aiškino G. Bendorius.
Panašu, kad kairė nežino, ką daro dešinė. Tačiau anot privatininkų, jos jau dabar kenčia.
„Ligonių kasos jau pradėjo taikyti baudas gydymo įstaigoms, kurios skiria pacientams, susimokėjusiems už konsultacijas, nemokamas paslaugas. Dabar jos gauna baudas, siekiančias 10 tūkstančių eurų“, – pabrėžė L. Paškevičius.
Jei po privačios konsultacijos už paskirtą tyrimą pacientas mokėti nenorės, jam reikėtų grįžti pas savo šeimos gydytoją.
„Pirma turime šeimos gydytojo konsultaciją ir tada kitus etapus, kada pasakoma, ar reikia to tyrimo“, – paaiškino S. Krunkaitis.
„Tikėtina, kad pacientams pailgės kelias ir jie pakartotinai grįš pas mus, šeimos gydytojus, ir papildomai apkraus, pasiimdami papildomus siuntimus“, – įžvelgė A. Astafjeva.
Medikų sąjūdis įžvelgia norą apriboti paslaugų prieinamumą pas privačius specialistus.
