Su vyru prisiekėme amžiną meilę ir atšokome vestuves. Norėjome didelės šventės ir jai taupėme bei ruošėmės.
Šventėme vienoje užmiesčio sodyboje prie ežero. Kadangi namas gana didelis, kambarių daug, visus apgyvendinome atskiruose numeriuose. Nebe tie laikai, kai pamergės su pabroliais ant žemės miega vienoje patalpoje.
Svečių buvo ir su vaikučiais, ir su šuniukais. Viskas suprantama, kad kai išvažiuoji savaitgaliui, tai aišku, kad nelabai yra kur palikti ne tik atžalų, bet ir savo augintinių. Sodybos šeimininkai leido, tai pora draugų atsivežė savo keturkojus. Juo labiau, kad jie nedidučiai, gražučiai,
Rašau čia todėl, kad perspėčiau kitus jaunavedžius – nedarykit tokios klaidos, kokią padarėme mes iš savo geros širdies. Nes tie keturkojai mums taip sugadino vestuves, kad prisiminsim visą gyvenimą.
