Išaugus maisto kainoms, dažnas lietuvis lietuviškus prekybos tinklus išmaino į lenkiškus. Gyventojai skaičiuoja, kad Lenkijoje maistas dvigubai pigesnis, ypač mėsos ar pieno produktai.
Portalo tv3.lt skaitytoja Ilona pasakojo, kad į Lenkiją apsipirkti važiuoja kas mėnesį, kartais rečiau. Pastarąjį kartą moteris Lenkijoje apsipirko už 300 eurų.
„Ten kur kas pigiau, todėl ir vystame apsipirkti, pavyzdžiui, pienas ten pigesnis 0,20 euro. Jeigu Lietuvoje už pieno pakelį tenka mokėti 0,99 euro, tai Lenkijoje pienas kainuoja 0,75 euro. Paukštiena ten pigesnė 1,5 euro, o pirkdami kiaulieną sutaupome net kelis eurus už kilogramą. Pavyzdžiui, šoninės be kaulo kilogramas Lenkijoje kainuoja 3,8 euro, o Lietuvoje daugiau nei 6 eurai.
Esame trijų asmenų šeima, tačiau išvykę į Lenkiją perkame ne tik sau, bet parvežame pigesnės mėsos ar alkoholinių gėrimų ir giminaičiams“, – pasakojo moteris.
Ji pastebėjo, kad apsiperka tose pačiose parduotuvėse, kaip ir Lietuvoje, tačiau net tų pačių prekių kainos skiriasi.
„Pavyzdžiui, tas pats alus Lenkijos „Vynotekoje“ kainuoja beveik 0,5 euro pigiau.
Apskritai ten visos prekės pigesnės, todėl ir važiuojame apsipirkti“, – sakė Ilona.
Tuo metu Laura iš Kauno pasakojo, kad paskutinį kartą Lenkijos parduotuvėse apsipirko už 400 eurų.
„Prekės vos tilpo į bagažinę, pirkome nemažai daržovių ir vaisių, kurios Lenkijoje kur kas pigesnės. Pavyzdžiui, braškių kilogramą Lenkijoje galima nusipirkti už 3 eurus, o Lietuvos turguose jos kainuoja dvigubai daugiau.
Taip pat dukra pirko nemažai sauskelnių vaikams, jos Lenkijoje irgi pigesnės. Buities prekių ar ilgai negendančių maisto produktų stengiamės nusipirkti daugiau. Tačiau vis tiek į Lenkijos parduotuves vykstame kas mėnesį“, – pasakojo moteris.
Dar viena Kauno gyventoja Ramunė pasakojo, kad išvyką į Lenkiją planuoja liepos 6 d.
„Turėsime su vyru laisvą dieną, todėl puiki proga apsipirkti Lenkijoje, vyksime į Balstogę.
Planuojame nusipirkti maisto ne tik kasdienai, bet ir šventėms. Artėja net keli gimtadieniai, todėl taip pat pirksime ir alkoholio, saldumynų. Vienu apsipirkimu planuojame išleisti 300 eurų. Ir maisto užteks net kelioms savaitėms“, – pasakojo moteris.
Anot jos, Lietuvoje vieno apsipirkimo metu 4 asmenų šeima išleidžia apie 100 eurų.
„Ir to maisto vos užtenka savaitei. Stengiamės pirkti pigesnius produktus, ieškome akcijų ir nuolaidų, tačiau Lietuvos parduotuvėse vis tiek nėra taip pigu, kaip Lenkijoje“, – pastebėjo moteris.
Brangiausias maistas – Baltijos šalyse
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius metus labiau nei Vokietijoje ir Švedijoje augo maisto prekėmis prekiaujančių bendrovių apyvartos.
Kai minėtose valstybėse maisto produktų apyvartų metinis augimas nesiekė 10 proc., tai Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse kai kuriais mėnesiais buvo ir 20 proc.
Duomenys atskleidžia, kad prekių kainos augo visur, tad kodėl Lietuvoje maisto prekėmis prekiaujančių bendrovių apyvartos siekia rekordus?
„Įprastai, maisto prekės ir pirmo būtinumo prekės turi mažesnį kainų elastingumą, kas reiškia, kad apyvarta mažiau priklauso nuo kainų. Vis dėlto šiandien apyvartos auga netvariomis sąlygomis: žmonės perka mažiau, o kainos nesiliauja kilusios, kas leidžia maisto prekėmis prekiaujančiomis bendrovėms auginti apyvartas“, – situaciją komentavo Romualdas Trumpa, kredito rizikos valdymo bendrovės „Credeo“ rizikos vertinimo vadovas.
Pasak jo, Lietuva išsiskiria tuo, kad ir maisto, ir ne maisto prekių apyvartai didesnę nei kitose šalyse įtaką turėjo išskirtinis kainų augimas: „Kainas bendrovėms leido didinti įvairios priežastys – mažesnė konkurencija, didesnė rinkos koncentracija, galbūt daugiau nei kitur pridalinta niekuo nepadengtų pinigų.“
Negana to, energetikos kainų augimas slūgsta nuo aukščiausio taško, po kažkiek laiko tai perduodama biržos prekėms, kitiems tarpiniams produktams, o maisto ir pirmo būtinumo prekių kainoms tas poveikis yra labai pavėluotas, ir kai kuriuose segmentuose gali ir niekada neateiti.
„Yra pavojus, kad vieną gražią dieną suprasime, jog atėjo stagfliacija ir kainos liks nepasiekusios ankstesnio lygio, o apyvartos sumažės net ir skaičiuojant to meto kainomis “, – teigia R. Trumpa.
„Eurostat“ duomenimis, vertinant mažmeninės prekybos situaciją bendrai, kainų įtaka apyvartoms Lietuvoje per metus siekė 24,6 proc – žymiai daugiau nei Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Pastarojoje šalyje kainų poveikis apyvartai siekė vos 16,7 proc.
Būtinų maisto prekių krepšelis brango
Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse gegužę pigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.
Palyginti su balandžiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis gegužę pigo 3 proc. (2,38 euro), o palyginti su 2022-ųjų geguže buvo 14,7 proc. (9,91 euro) brangesnis.
Pigiausias krepšelis buvo „Maxima“ – 62,48 euro (pigo 9,6 euro), antroje vietoje „Lidl“ – 67,92 euro (brango 2,9 euro), trečioje „e-Rimi“ – 73,33 (pigo 4,51 euro), ketvirtoje „Rimi“ – 74,6 euro (pigo 5,12 euro), penktoje „Barbora“ – 81,15 euro (pigo 3,07 euro), šeštoje „Norfa“ – 81,62 euro (brango 1,72 euro), septintoje „Iki“ – 84,30 euro (pigo 1,07 euro), aštuntoje „Last Mile“ – 94,57 euro (pigo 0,32 euro).
Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos kilo 0,8 proc. (0,51 euro), o per metus – 17,3 proc. (9,07 euro).
Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 43, pigo 9, reikšmingai – 10 proc. ir daugiau – brango 34 prekės. Labiausiai brango pomidorų sultys, juodasis šokoladas, batonas, cukrus, juoda duona ir kiaušiniai.
