Šeštadienį baigėsi „Eurovizijos“ atrankos, kurių metų buvo renkamas atlikėjas, kuris atstovaus šalį 68-ąjame „Eurovizijos“ dainų konkurse, kuris vyks Švedijoje. Lietuviai nubalsavo, jog šiais metais mūsų šaliai atstovaus atlikėjas Silvester Belt su daina „Luktelk“.
Išrinkus šalies atstovą didžiausiame Europos dainų konkurse, socialiniuose tinkluose komentatoriai negailėjo piktų ir skaudžių replikų apie atlikėjo pasirodymą, dainą, komentavo jo išvaizdą ir mėtė įvairias skaudžias replikas.
Naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojos laiško, kuriame moteris išreiškė savo nuostabą ir teigė jaučianti gėdą dėl to, kad lietuviai nepalaiko savų žmonių, kritikuoja ir rašo piktus žodžius. Ji teigė negalinti suprasti, kodėl žmonės yra tokie pikti ir kaip galima rašyti tokius komentarus, nes atstovas buvo išrinktas pačių lietuvių, kurie pateikė savo balsus:
„Išsirinkome puikų Lietuvos atstovą „Eurovizijoje“, patys žmonės nubalsavo, išreiškė savo nuomonę, bet ar jūs matėt, kas darosi komentarų skiltyse socialiniuose tinkluose? Tokie pykčio ir patyčių lavina, šlykštu žiūrėti.
Tiesiog gėda, lietuviai, kad nemokam pasidžiaugti jaunais, perspektyviais žmonėmis, garsinančiais šalies vardą. Išmokim džiaugtis kitų sėkme pagaliau“, – rašė skaitytoja.
Socialiniame tinkle „Facebook“ po straipsniu, kuriame buvo paskelbta, jog į „Euroviziją“ važiuos Silverster Belt, pasipylė daug piktų ir įžeidžiančių komentarų.
Apie tai, kodėl išrinkus šalies atstovą pasipylė tiek piktų reakcijų bei kodėl žmonės linkę kritikuoti atlikėjo išvaizdą ar asmenines savybes, atsakė psichologas Edvardas Šidlauskas.
Psichologas: „Klesti patyčių kultūra“
E. Šidlausko teigimu, visa tai atspindi, kas mūsų visuomenėje vyksta pastaruosius keletą metų. Visuomenėje yra per daug susiskaldymo, susipriešinimo ir netolerancija išlenda bet kokioje diskusijoje, bet kokiu klausimu.
„Būtent taip yra ir šioje situacijoje. Tai rodo tam tikrą Lietuvos krizę, nes socialinio kapitalo liko nebedaug. Nebedaug liko ir bendruomeniškumo. Yra labai daug toksiško bendravimo, vienas kito žeminimo, nepagarbos, klesti patyčių kultūra. Visa tai išlenda ir tokiose situacijose, kai yra išrenkamas atlikėjas į „Euroviziją“, – aiškina psichologas.
Paklaustas apie tai, kodėl žmonės yra linkę kritikuoti atlikėjo išvaizdą ar kitas asmenines savybes, kai svarbiausia yra daina ir pasirodymas, psichologas atsako, jog tai yra logikos klaida, kai yra kritikuojamas ne teiginys, kūrinys, konkretūs profesiniai momentai, o žmogaus asmenybė.
„Jei žmogus yra kvailas, jis nieko protingo negali pasakyti, jei jis iš kaimo – jis negali gerai dainuoti: tai yra stereotipai arba logikos klaidos, kurios rodo, kad žmonės labiau vadovaujasi impulsais, yra iracionalūs ir nevisai adekvatūs, nes dominuoja asmeniniai dalykai ir tai nėra pagrįsta kritika, nes žmonės kritikuoja ne melodijos sandarą. Tai nėra profesionali kritika.
Publiką daugiausia sudaro žmonės, kurie nėra brandūs kaip asmenybės ir yra linkę daugiau ne kažką savyje gerinti ar kurti, o patiria malonumą žemindami kitus. Tokie žmonės vietoj to, kad gerintų savo gyvenimą, žlugdo ir niekina kitus žmones.
Internetas yra tam palanki terpė, nes tai dažniausiai galima daryti anonimiškai, saugiai iš namų. Jie gali pasismaginti įgeldami kitiems. Kuo žmogus yra sėkmingesnis, tuo tas chuliganiškas aktas yra smagesnis. Kaip pavyzdys galėtų būti grafiti ant bažnyčios.
Kuo objektas svarbesnis arba svarbesnis įvykis, šiuo atveju daina „Eurovizijoje“, tuo daugiau žmogus gauna dopamino jį suniekindamas. Deja, žmonių, kurie taip elgiasi, yra labai daug“, – kalbėjo E. Šidlauskas.
Tai rimtas išbandymas žmogui
Rašydami piktus komentarus laimėjusiam atlikėjui, žmonės taip išreiškia savo pyktį, kad nelaimėjo jų favoritas. Minios psichologijoje dažnai dominuoja tokie pat instinktai, kaip sporte, kai žmonės nori, kad laimėtų jų komanda.
„Jų tiesos ar racionalios pozicijos niekas nepaiso, o jų tikslas yra, kad nugalėtų jų mėgstamiausia grupė. Įsijungia primityvūs, kolektyviniai instinktai ir žmogus aklai, nepaisydamas nieko, nori, kad jo komanda ar atlikėjas laimėtų. Tuo metu jie būna tarsi akli – užsimerkia objektyvumui“, – aiškina psichologas.
Matyti ir girdėti tokią kritiką iš aplinkinių yra rimtas išbandymas žmogui, o ypač, jei jis dar jaunas ir to nepatyręs. „Žinoma, galima patarti to nepriimti asmeniškai, nes svarbu suprasti, kad nesvarbu, ką mes darome ar sakome, bet būtent dėl to mes kažkam labai patiksime arba kažkam labai nepatiksime tuo pat metu dėl to paties.
Linkėčiau atkreipti dėmesį į tuos balsus žmonių, kurie sveikina ir džiaugiasi pergale ir nereaguoti į piktus komentarus. Buvo rinkimai, buvo balsavimai – tai nėra atsitiktinai išrinktas žmogus.
Akcentuočiau teigiamus dalykus, rekomenduočiau žiūrėti į tai, kas teigiama ir šviesu ir kas įkvepia, nes pesimizmas arba pagiežinga kritika nieko neduoda.
Blogų komentarų skaitymas duoda tik nusivylimą ir blogą nuotaiką. Linkėčiau skaityti gerus komentarus ir bendrauti su žmonėmis, kurie įkvepia ir siekti toliau naujų aukštumų ir sėkmės“, – linki E. Šidlauskas.
