Senatvės pensijos ir papildomų išmokų iš antrosios pakopos pensijų fondų tikslas yra pakeisti buvusias darbines pajamas, kurių netenkama baigus darbinę karjerą.
Kuo didesnę dalį atlyginimo sudarys išmokos po išėjimo į pensiją, tuo lengviau bus verstis iš esmės pasikeitus gyvenimui. O tai tikrai bus aktualu daugeliui kaupiančių, kurių dabar yra apie 1,4 mln.
Pensijų kaupimo rezultatas tolsta nuo siekto tikslo
Viliojant gyventojus į papildomą kaupimą, jiems žadėta, kad su papildoma išmoka pensija žmogui turėtų sudaryti 70 proc. buvusio atlyginimo (ar daugiau).
Dabar vidutinė senatvės pensija yra 596 eurai, o, prie jos pridėjus 65 eurų dydžio pensijų anuitetą (periodinę išmoką iš fonde sukaupto turto), išeina 661 euras.
O tai yra 49 proc. vidutinio darbo užmokesčio į rankas, kuris dabar yra 1333 eurai arba vos 30 proc. vidutinės algos iki mokesčių, kuri siekia 2161 eurą.
Skaičiuojama, kad nuo kaupimo pensijų fonduose pradžios (2004 m.) iki šios liepos, įvertinus ir pinigų išmokėjimą dėl mirties ar išėjus į pensiją, kaupiančių gyventojų pinigų arba už juos pirkto turto vertė padidėjo 49 proc.
Per tą patį laiką vidutinis darbo užmokestis arba žmonių pajamos, nuo kurių mokamos įmokos į fondus, padidėjo daugiau nei 5 kartus.
Paprastai kalbant, per pastaruosius 20 metų gyventojų atlyginimai auga daug sparčiau nei nuo jų pensijų kaupimui atidėtų pinigų vertė.
Tai reiškia, kad būsimų pensinių išmokų dydis neartėja prie algų dydžio, o šių dydžių santykis tik prastėja.
Vadinasi, bent jau iki šiol kaupimo antroje pakopoje rezultatas vis labiau tolsta nuo kaupimu siekto tikslo. Taigi naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, kodėl taip yra.
Kaltas per greitas atlyginimų augimas?
Paklausta, kodėl pensijų kaupimas neatliepia to tikslo, kuriam buvo sukurtas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pirmiausia nurodė ekonomisto Henry J. Aaron socialinio draudimo paradoksą.
