Lietuvą vis nesiliauja šiurpinti tragiškos nelaimės, kai vandens telkiniuose nuskęsta vaikai. Neseniai šalį sukrėtė pajūryje nuskendusio 7-mečio istorija. Kaip rašė žiniasklaida, šalia mažamečio tėvų nebuvo, o dar ir prieš nelaimę berniukas net du kartus buvo gelbėtojų trauktas iš jūros.
Nebuvau ten, nemačiau, negaliu nieko sakyti. Bet galiu papasakoti apie kitus atvejus, kuriuos mačiau pati savo akimis. Prie vandens vaikai tikrai labai dažnai paliekami be priežiūros. Net ir visai mažiukai vaikučiai niurkosi vandenyje vieni.
Buvom neseniai prie Neries, Valakampių paplūdimyje. Vaikas, apie pusantrų metų, dar toks sunkiai vaikštantis, braido vienas, be gelbėjimosi rato ar pripučiamos liemenės. Mama sėdi ant kranto ir skaito knygą, akių net nepakelia… Baisu, žinokit, vos nepaklausiau, apie ką ten toks geras romanas, kad net į savo vaiką nėra kada laiko pažiūrėt. Po to jau pati gal susiprotėjo, kai mažis dėmesio prašyti pradėjo ir zyzti sušalęs tame vandenyje. Aišku, buvo ir gelbėtojas, tikrai esant reikalui būtų įsikišęs.
Bet savaitgalį maudėmės prie vieno ežerėlio mūsų krašte. Ežeriukas nedidelis, krantas gražus, todėl susirenka maudytis daug vaikų iš miesto. Juos atveža tėvai, dėdės, močiutės. Kaip tik viena mūsų pažįstama kaimynė buvo atėjusi su savo 7–8 metų anūku nusimaudyti. Paaiškėjo, kad anūkas dar tik mokosi plaukti, su pripučiamu ratu tik plaukia. Močiutė sėdi ant kranto ir jį moko plukti kažką pakomentuodama.
Paklausiau kaimynės, ko ji nelenda į vandenį anūkui padėti. O ji prisipažino, kad ir pati plaukti nemoka, bijo vandens.
Net pašiurpau pagalvojus, kas būtų, jei tas anūkas, per toli nuplaukęs, nebesugebėtų grįžti. Ar nuo kranto močiutė jam galėtų padėti? Gelbėtojo prie to ežero nėra.
Gerai, jei tuo metu būtų daugiau žmonių. Bet kaimynė pasakojo, kad su anūku ateina ir paprastą darbo dieną, kai žmonių visai nėra, arba keli tokie patys be priežiūros palikti vaikai braido.
Pasibaisėjau, kaip šitaip galima elgtis. Bandžiau įsigilinti į situaciją – berniukas paliktas pas močiutę, tėvai dirba. Močiutei anūkas zirzia, kad nori maudytis. Močiutė klauso, eina kartu. Nežinau, ką aš daryčiau jos vietoje. Galbūt pasikviesčiau dar kažką, kas moka plaukti ir padėtų reikalui esant?
Ar čia tik man vienai dėl to plaukai šiaušiasi, kad tėvai ir seneliai pernelyg atsipalaidavę? Nejau tos tragiškos vaikų žūtys nebaugina tėvų ir senelių?
