Mirus artimam asmeniui, paskutinį „sudie“ tenka tarti jautrioje atsisveikinimo ceremonijoje. Anksčiau Lietuvoje laidotuvės trukdavo tris dienas, per kurias artimieji, giminės, draugai bei pažįstami atsisveikindavo su velioniu. Visgi, laikui bėgant laidotuvių formatas kito ir neretai dabar atsisveikinimui su žmogumi yra skiriamas vos pusdienis. Kokios pastebimos šiuo metu laidotuvių tendencijos dalinasi laidojimo paslaugų sektoriuje dirbančios Jolanta Sprainaitienė ir Renata Laveckaja.
Vilniaus laidojimo rūmų „Ritualas“ direktorė Jolanta Sprainaitienė pasakoja, kad seniau, etnologų teigimu, lietuviai laidojimą priimdavo kaip natūralų virsmą ir jam ruošdavosi.
„Buvo galvojama, kad niekas niekur nedingsta, tik siela atsiskiria nuo kūno. Persikelti į kitą pasaulį buvo stengiamasi padėti raudomis. Manyta, kad neapraudojus bus „užrakinta“ žemė“, – sako Jolanta.
Visgi, nuo senųjų tradicijų dabartinis laidotuvių formatas yra ganėtinai nutolęs. J. Sprainaitienė pastebi, kad gyvendami aktyvų gyvenimą žmonės skiria mažiau dėmesio ritualams ir mažai kas nori girdėti ar kalbėti iš anksto apie mirtį.
„Išankstinis šarvojimo ir laidojimo paslaugų užsakymas Lietuvoje irgi nėra populiarus. Kaip bebūtų, artimo žmogaus mirtis priverčia stabtelėti ir pamąstyti, pareikšti pagalbą ir atsisveikinti.
Laidojimo apeigos organizuojamos individualiai, atsižvelgiant į mirusiojo asmens pageidavimus, jeigu tokie buvo pareikšti, į laidojamo žmogaus tikėjimą, amžių, pomėgius ir kitus dalykus. Be to, vis dažniau pasirenkamas laidojimo būdas – kremuotų palaikų laidojimas“, – teigia pašnekovė.
Panašiai kalba ir laidojimo namų „Amžinybė“ vadovė Renata Laveckaja. Moteris pastebi, kad bėgant laikui iš tiesų ėmė trumpėti atsisveikinimo su velioniu trukmė. Kelias paras atsisveikinimas, anot jos, vyksta tuo atveju, kai į šarvojimą nespėja grįžti iš užsienio valstybių artimieji.
„Kartais atsisveikinimas vyksta du pusdienius – vieną ir kitą dieną, tačiau tokia atsisveikinimo trukmė šiuo metu ilgiausia. Dažniausiai nutinka taip, kad šermenys trunka vos vieną dieną, pusdienį. Tuomet artimieji su velioniu atsisveikina ir jį palaidoja dar tą pačią dieną“, – sako R. Laveckaja.
Naujovės laidotuvių ceremonijoje
Be to, J. Sprainaitienė priduria, kad pastaruoju metu sutrumpėjo ne tik atsisveikinimo laikas su velioniu, tačiau ir laidotuvės tapo daug kuklesnės, santūresnės. Dažniau žmonės vykdami į atsisveikinimo ceremoniją renkasi skintas baltos spalvos gėles, atsisako vainikų. Salėje skamba rami muzika, kurią kartais atlieka muzikantai.
Pasiteiravus Renatos Laveckajos, ar vis dar yra populiari giesmininkų paslauga, moteris tvirtina, kad dažniausiai į laidotuves giedoti giesmes ar maldas atvyksta giesmininkai, kuomet yra laidojamas vyresnio amžiaus žmogus.
