Europos centrinis bankas pateisina palūkanų didinimą
Dar praėjusiais metais Europos Centrinis Bankas (ECB) informavo, kad pirmą kartą per 11 metų padidino palūkanų normas. Nors rugsėjo mėn. atliktas palūkanų didinimas buvo didžiausias per visą ECB istoriją, reguliatorius prognozavo, kad per ateinančius mėnesius palūkanos greičiausiai bus dar didinamos. [1]
Padidinęs palūkanas ECB patikslino, kad jo pareiga yra užtikrinti kainų stabilumą. Pasak jo atstovų, kai infliacija pasidaro per daug didelė, palūkanų normų didinimas yra veiksmingiausias būdas sugrąžinti ją į optimalų 2 proc. lygį.
Bankas taip pat pabrėžė, kad dėl infliacijos žmonės patiria įtampą, jie nerimauja, kad infliacija gali nemažėti. Esą reaguojant į tai ir siekiant suvaldyti infliaciją, buvo didinamos palūkanų normos.
Taip pat buvo patikslinta, jog esant įprastoms sąlygoms, jei infliacija yra per didelė dėl per didelės paklausos ir per mažos prekių bei paslaugų pasiūlos, galima didinti palūkanų normas, kad pabrangtų kreditavimas. Tai „atvėsina“ ekonomiką, leidžia valdyti žmonių turimus infliacijos lūkesčius ir sumažina infliaciją.
Jeigu infliacija yra per maža (taip buvo ilgą laiką), galima sumažinti palūkanų normas, kad kreditavimas atpigtų, nes tai skatintų investicijas ir didintų paklausą.
Nepaisant ECB teiginių apie žmonių lūkesčius ir infliacijos didinimą, iki galo jos nepavyksta sutramdyti ir šiemet. Ypač tai akivaizdu Lietuvos ir kitų, ekonomiškai silpnesnių šalių, atvejais.
Kodėl stabilios kainos svarbu?
ECB taip pat nurodė, kad prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, susidarė padėtis, kai infliacija buvo per didelė, tačiau ekonomikos augimas lėtėjo. Dėl karo labai pakilo kainos, ypač energijos ir maisto. Be to, daugeliui įmonių tapo sunkiau gauti žaliavų, atsarginių dalių ir darbuotojų, kad galėtų tęsti gamybą, o tai dar labiau sunkino dėl pandemijos kilusias problemas.
Jo atstovai patikino, kad vien palūkanų normų didinimas visų šių problemų neišspręs. Padidinus palūkanų normas importuota energija netaps pigesnė, nebus užpildytos tuščios lentynos prekybos centruose, o automobilių gamintojams nebus pristatyti trūkstami puslaidininkiai.
Tačiau jie dar kartą pabrėžė, kad didesnės palūkanų normos padeda kontroliuoti infliacijos lūkesčius. Jei žmonės ir įmonės mano, kad didelė infliacija dar ilgai nemažės, darbuotojai gali pareikalauti didesnių atlyginimų, o darbdaviai gali atitinkamai padidinti kainas. Tai dažnai vadinama darbo užmokesčio–kainų spirale. Kad šis scenarijus netaptų realybe, ir toliau didinsime palūkanų normas, kad kreditai taptų brangesni, o už santaupas būtų geriau atlyginama. „Pasirūpinsime tuo, kad įmonės, darbuotojai ir investuotojai galėtų būti tikri, jog vidutiniu laikotarpiu infliacija sumažės iki 2 %. Neleisime įsitvirtinti didelės infliacijos lūkesčiams“, – praėjusiais metais žadėjo ECB, pastarosiomis dienomis vėl pranešęs apie planus nuo liepos, eilinį kartą, didinti palūkanų normas.
Palūkanos toliau kandžiosis- žmonių piniginės tuštės
Remiantis viešai pateikiama informacija, nuo praėjusių metų rugsėjį buvusios 1,851 proc. ribos, šių metų birželį „Euribor“ pakilo iki 3,875 proc. [2]
Nepaisant to, ECB vadovė Kristina Lagarde užsiminė, kad palūkanos ir toliau bus didinamos. Sakant paprasčiau, nepaisant visų gražių bankininkų kalbų, eiliniams, paskolas turintiems, vartotojams gyvenimas ir toliau brangs. [3]
Tarkim įmoka už su likutine verte lizinguojamą vidutinės klasės automobilį jos savininkui jau pakilo nuo 74 iki 82 eurų. Trijų kambarių naujos statybos būsto paskolos įmoka per pastaruosius kelis mėnesius šoktelėjo nuo 300 iki 500 eurų. Ir tai, sprendžiant iš ECB vadovės nusiteikimo, dar ne pabaiga.
Finansų srities ekspertas gerų naujienų turintiems paskolų neturi
Laurynas Misevičius, finansinių sprendimų ekspertas, patvirtino, kad „Euribor“ palūkanų normos kyla, kadangi ECB laikosi tokios monetarinės politikos, kad keltų savo bazines palūkanas.
„Taip bandoma suvaldyti infliaciją, kuri siekė 7 procentus balandžio mėn., nors gegužę jau sumažėjo iki 6,1 proc. Kylančios palūkanos paskolas turintiems žmonėms gali reikšti mėnesinio mokesčio pakilimą, jeigu normos yra pririštos prie „Euribor“ kurso keitimosi. Prognozuojama, kad vidutiniškai 25 metams 150,000 eurų paskolą nekilnojamam turtui pasiėmusiam asmeniui tai gali reikšti 286 eurais per mėnesį didesnes įmokas, o per metus paskola pabrangtų iki 3,430 eurų ar daugiau.
Jeigu pasirašyta paskolos sutartis su fiksuota palūkanų norma, kas dažniausiai ir yra daroma JAV, žmogui kylančios palūkanos neturi jokios reikšmės. Tuo atveju pralošia kreditoriai-bankai. Nesu skolinęsis Lietuvoje, nei ES teritorijoje, bet už Atlanto ieškočiau galimybės persifinansuoti, visuomet bandydavau pasiimti paskolas tik su fiksuotomis palūkanomis (taip išvengiant galimo palūkanų normų svyravimo, tiek pozityviai, tiek negatyviai). Kadangi infliacija pastaruoju metu ES mažėja, prognozuočiau palūkanų normų mažėjimą, tačiau ne anksčiau 2023 m. pabaigos. Iki šių metų galo „Euribor“ turėtų siekti 4 proc., tačiau ilgainiui nukris iki 2,5 proc. Tai turėtų nutikti iki kitų metų vidurio.
Nepamirškime ir to fakto, kad visgi ES šalyse palūkanų normos yra kur kas mažesnės, nei JAV, kur šiuo metu 30 metų trukmės paskola nekilnojamam turtui su fiksuotomis palūkanomis įvertinta maždaug 6,7 proc. metams. Federalinio Rezervų Banko (Centrinio Europos banko ekvivalento Amerikoje) nustatyta bazinė palūkanų norma dabar yra 5-5,25 proc. metams, o šių metų birželio mėnesio susirinkime JAV monetarinės politikos ekspertai nepakėlė palūkanų normos pirmąsyk po 11 prieš tai buvusių paeiliui pakėlimų. Vis dėlto ekonomistai prognozuoja, kad palūkanų normos už Atlanto netrukus pasieks 7 proc. metams, bet 2024 metais nukris iki 5- 5,5 proc.
Finansų situacijos Lietuvoje specifika nedžiugina
Lietuvoje praktiškai visos paskolos yra su kintamomis palūkanomis ir įprastai – „Euribor“ peržiūrimi kas 6 mėnesius. Visgi, jeigu bankai sutinka, geriausia būtų rinktis „Euribor“ peržiūrėjimą kas 3 mėnesius, nes paprastai tuomet paskola yra mažesnė. Persifinansuoti sumažinant maržą galima bandyti, tačiau reikėtų įsivertinti kokia marža rinkoje – ar tai bus verta daryti. Turima informacija, maržos dabar apie 1,6-1,8 proc., pernai jos buvo virš 2 proc. Nuo maždaug 2014 metų sutartyse neigiama „Euribor“ norma prilyginama nuliui, taigi reikia ir tai įvertinti kokia sutartis.
Rinktis sutartį su fiksuotomis palūkanomis būtent šiuo metu nepatarčiau, nes bus aukštos palūkanos, kurios, kaip minėjau, sumažėti galėtų tik antroje kitų metų pusėje.
Gražinti paskolą jei yra sutaupytų pinigų irgi klausimas ar verta. Be to, bankai gali pasiūlyti iki 6 mėnesių siekiančias „paskolos atostogas“, kai reikia mokėti tik palūkanas, bet be sumos mažinimo. Tiesa, vėliau vis tiek viską teks sumokėt.
Kitas variantas, jei įmanoma, prailginti paskolos terminą. Variantai priklauso nuo užstato ir paskolos santykio, kliento rizikingumo ir pajamų. Bankas visada suinteresuotas neturėti probleminės paskolos ar kreiptis į antstolius, todėl tikrai pasiūlys kokius nors variantus.
Beje, kintamos palūkanos gyventojams ir verslui leidžia greičiau sureaguoti į pakeltas normas ir atvėsinti ekonomiką, sumažinti infliaciją, todėl JAV kur įprastos fiksuotos palūkanų normos, FEDui tenka palūkanas kelti aukščiau, kad pasiektų norimą infliacijos mažinimo efektą. Europoje labai skirtingai susiformavo skirtingose šalyse – pas mus dominuoja Skandinaviški bankai, todėl toks ir modelis vyrauja rinkoje. Visi džiaugėmės gana ilgai nuliniu „Euribor“, bet visada ateina laikas korekcijoms.
Autorius (-ė)
