Pagaliau pilnai aiškėja, kas galėjo nutikti Irane mįslingai dingusioms lietuvėms

Irane vis dar ieškoma dviejų dingusių lietuvių, kurios, kaip įtariama, galėjo būti sulaikytos. Užsienio reikalų ministerija (URM) pripažįsta, kad galimybės joms padėti šioje situacijoje yra itin ribotos.

URM Konsulinio departamento direktorius Rimgaudas Lošys LNK laidai „Labas vakaras, Lietuva“ komentavo, kad ministerija turi informacijos apie galimą dviejų į Iraną turistauti išvykusių Lietuvos piliečių sulaikymą.

„Mums dabar žinoma, kad jos galimai sulaikytos Irane. Šiuo metu mes aktyviai renkame informaciją apie jų galimą sulaikymo vietą ir priežastis, kodėl jos buvo sulaikytos“, – nurodė jis.

R. Lošys taip pat paaiškino, kad URM nėra užmezgusi tiesioginių kontaktų su Irano režimu, tačiau ieško informacijos ir dirba su partneriais.

„Ne, su Irano režimu mes nesame užmezgę kontaktų. Mes dirbame su savo partneriais, t. y. Europos Sąjungos valstybėmis, taip pat dirba mūsų ambasada ir garbės konsulas Teherane“, – komentavo jis.

URM atstovas įspėjo, kad šiuo metu galioja aukščiausio lygio rekomendacija nevykti į Iraną. Šalyje esantiems Lietuvos piliečiams patariama nedelsiant išvykti.

„Taip pat yra pateiktas didelis rekomendacijos tekstas, konkrečiai, kokiose vietose ko nelankyti, ko nedaryti, kur nesiartinti, ko nefotografuoti. Labai detali informacija yra pateikta šioje rekomendacijoje“, – tvirtino R. Lošys.

Galimai turėjo būti linksma kelionė

Paklaustas apie dingusių lietuvių kelionę, URM atstovas užsiminė apie jų socialiniuose tinkluose skelbtas nuotraukas.

„Sprendžiant iš socialinių tinklų, iš tų nuotraukų, kurios ten buvo įdėtos, panašu, kad tai buvo kažkokia linksma kelionė. Daugiau kažko negalėčiau pakomentuoti“, – teigė R. Lošys.

Vis dėlto jis pabrėžė, kad ministerija stengiasi padėti Lietuvos piliečiams net ir tais atvejais, kai šie išvyksta į valstybes, į kurias keliauti nerekomenduojama. Tačiau tokiose situacijose pagalbos galimybės gali būti labai ribotos.

„Žinote, gelbėjame bet kuriuo atveju. Net jei ir tas saugumo lygis buvo paskelbtas pats aukščiausias, vis tiek mes ieškome būdų, kaip gelbėti. Turime suprasti, kad mūsų galimybės šioje situacijoje yra tikrai labai nedidelės. Tą žmonės turėtų labai stipriai įvertinti prieš vykdami į tokias keliones“, – tikino URM atstovas.

Jis taip pat priminė, kad Lietuvos piliečiams nerekomenduojama vykti į kaimynines Rusiją ir Baltarusiją, kuriose ministerijos galimybės padėti savo piliečiams taip pat yra labai ribotos.

Visą reportažą žiūrėkite čia.

Išvyko spalio 7-ąją

LNK Žinios pranešė, kad spalio 7-ąją į Iraną per Turkiją išskrido dvi lietuvės – 43-ejų Erika Šlimaitė ir 34-erių Daiva Zakažauskaitė. Tiesa, kelionės įspūdžiai nutrūko po kelių dienų esą nuo spalio 11-osios moterys nebeatsiliepia artimiesiems, o jų telefonai išjungti.

„Tiek, kiek aš žinau, jos yra sulaikytos“, – teigė dingusios moters sesuo Rūta Korsakienė.

Moterį pasiekė žinios ir apie galimą neoficialią sesers sulaikymo vietą, tačiau ši informacija kol kas nepatvirtinta.

„Nuo tėvų aš tą informaciją slėpiau nuo vakar vakaro. Jiems sunku, nes jie nėra jauni žmonės, tad smarkiai išgyvena“, – kalbėjo R. Korsakienė.

Kur šiuo metu yra lietuvės, nežino ir diplomatai. Iranui išsiųsta diplomatinė nota, tačiau atsakymo kol kas nesulaukta.

„Pirmiausia siekiame išsiaiškinti, kur pilietės, kokie galimai kaltinimai pareikšti“, – aiškino URM Konsulinio departamento direktorius R. Lošys.

Lietuva pagalbos ieško ir per Airijos diplomatus. Vis dėlto dingusių moterų artimieji piktinasi, kad negauna informacijos apie paieškos eigą.

„Man didelis klausimas, kodėl URM ir policija neinformuoja šeimos apie bylos eigą“, – klausė dingusios moters sesuo.

Kas galėjo nutikti lietuvėms Irane, kol kas lieka neaišku. Viena iš aplinkybių, į kurią atkreiptas dėmesys – E. Šlimaitė anksčiau tarnavo Lietuvos kariuomenėje. Tiesa, diplomatai ragina neskubėti daryti išvadų.

„Tikrai nežinome, kas nutiko merginoms, tad neskubėkime su šiais vertinimais“, – teigė R. Lošys.

Turėjo būti turistinė kelionė

Dingusios lietuvės sesuo pabrėžė, kad tai turėjo būti dar viena turistinė kelionė.

„Eilinė turistinė kelionė, kaip mes keliaujame visi į bet kokią kitą šalį“, – sakė ji.

Tiesa, Iranas – ne bet kokia šalis. Užsienio reikalų ministerija šiai valstybei taiko griežčiausią įspėjimo lygį ir ragina lietuvius ten nevykti. Be to, pavojų kelia ne tik politinė įtampa. Esą patekus į vietos pareigūnų rankas, galimybės sulaukti pagalbos gali būti itin ribotos.

„Problema ir dėl komunikacijos, ir dėl ryšio, ir dėl saugumo, ir dėl galimų demonstracijų“, – vardijo gidė, kelionių vadovė Eglė Likaitė.

Irane ne kartą viešėjusi gidė pasakojo, kad anksčiau turistai šioje šalyje galėjo jaustis saugiau. Dabar pati tokiai kelionei nesiryžtų.

Vis dėlto tai, kas vienus keliautojus atbaido, kitus gali net suvilioti.

„Yra visokių dalykų. Pavyzdžiui, ir meilės vedini keliauja, kai šalyje vyksta politiniai, kariniai neramumai. Galbūt pigiau, ištroškę dalykų yra“, – svarstė Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė.

Tokie nuotykiai gali brangiai kainuoti. Ypač tais atvejais, kai egzotiškas keliones siūlo ne oficialūs kelionių organizatoriai, o įvairūs tarpininkai. Ištikus nelaimei, šie gali neprisiimti atsakomybės.

„Visą atsakomybę už savo grįžimą, už pagalbą prisiima ant savo pečių arba perkelia ant valstybės pečių“, – aiškino Ž. Gavelienė.

Dingusių lietuvių kelionės reikalais Irane, kaip teigiama, rūpinosi vietinė gidė.

„Mums pavyko atrasti gidę, kuri nupirko visus bilietus mano sesei su drauge“, – pasakojo R. Korsakienė.

Tiesa, dabar susisiekti nepavyksta ir su pačia gide.

„Gidės telefonas ir visi kontaktai, kuriuos pavyko rasti, išjungti kurį laiką“, – teigė R. Korsakienė.

Pateikė rekomendacijas turistams

Turizmo verslo atstovai pataria prieš mokant už kelionę patikrinti jos organizatorių ir sudaromą sutartį.

„Nė vienas vartotojas neturėtų vykti į kelionę, jei nėra kelionių organizavimo sutarties. Tokiu atveju jo nesaugo jokie įstatymai“, – perspėjo Ž. Gavelienė.

Be to, keliaujantiems savarankiškai rekomenduojama bent jau artimiesiems palikti savo kelionės maršrutą.

„Mes labai tikimės, kad keliautojos grįš sėkmingai, tačiau keliauti į tokias kryptis neatsakinga“, – pabrėžė Ž. Gavelienė.

Iranas nėra vienintelė šalis, į kurią lietuviai primygtinai raginami nevykti. Tarp pavojingų kelionių krypčių – Afganistanas, Rusija, Baltarusija bei Ukraina.