Ne kiekvienam senjorui pavyksta sulaukti pagalbos ir socialinių paslaugų. Vieniems išsikovoti tokią pagalbą neužtenka kantrybės, kiti pagalbos tiesiog nebesulaukia – eilėje pralaukę ir dvejus metus, iškeliauja anapilin. Tokiomis istorijomis dalijasi senjorams padedančios organizacijos. Tačiau Lietuvos savivaldybių asociacija nesutinka, kad savivaldybės siekia sutaupyti ir dėl to neteikia paslaugų. Ministerijos duomenimis, šių metų pradžioje socialinių paslaugų laukė 1906 senjorai.
„Nusiteikiau, kad iš viso nieko nebus“
Sutuoktiniai Beata ir Egidijus socialinių paslaugų laukė daugiau nei keturis mėnesius. Beata serga onkologine liga, jos vyras turi širdies problemų, sunkiai juda.
Man labai stipriai pažengęs krūties vėžys, jis išsiplėtęs į kaulus, plaučius, kepenyse kažką rado. Visa tai nustatė spalio mėnesį. Tada iš karto kreipiausi dėl socialinės pagalbos – nors ir daugiau judėjau, bet su dideliu skausmu. Su tokia diagnoze duoda pagyventi tik šešis mėnesius, galvojau, kad tuoj visai atsigulsiu ant patalo ir bus labai sunku“, – LRT.lt pasakojo Beata.
Lapkričio mėnesį sutuoktiniai užpildė dokumentus dėl pagalbos prašymo. Nesulaukę greito atsakymo, kreipėsi į savivaldybę.
„Prisiskambinus, savivaldybė nustebo: o ko jūs norite, dar tik lapkritis, dar tik gegužės mėnesį pateiktų prašymų dokumentus tvarkome. (…) Taip jau ir nusiteikiau, kad iš viso nieko nebus, bet nustebau, kai prieš du mėnesius paskambino ir pasakė, kad paskyrė pagalbą“, – sakė Beata.
Senjorai / D. Umbraso / LRT nuotr.
Tiesa, tuomet per mėnesį jai savivaldybė skyrė aštuonių valandų pagalbą. Tai – kaip nieko, pridūrė pašnekovė. Galiausiai Beatai pavyko gauti daugiau valandų pagalbos ir šiuo metu pas ją kiekvieną dieną ateina darbuotoja.
„Jei reikia, ji važiuoja kartu su manimi, palydi, nes mane reikia stumti su vežimėliu (…). Mane nuveža, nubėga į vaistinę, produktų nuperka. Ji ir pagamina, ir bulvinių blynų iškepa“, – dabar džiaugiasi Beata.
„Principas yra kvailas“
