Nuo Naujųjų pacientų laukia skaudi riba: už populiarią kojų venų operaciją daugeliui teks mokėti patiems

Po ilgų svarstymų Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) patvirtino atnaujintą dienos chirurgijos paslaugų teikimo tvarką, kuri pradės galioti nuo Naujųjų metų. Kartu nustatyta, kokiais atvejais populiarios kojų venų operacijos bus finansuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Nustatytų sąlygų neatitinkantiems pacientams už pageidaujamą operaciją teks mokėti patiems.

Ministerija patvirtino, kad derinant pakeitimus dėl kojų venų chirurginių intervencijų sulaukta nemažai pastabų ir vyko ne viena diskusija.

SAM teigimu, įvertinus skirtingų gydytojų specialistų pasiūlymus buvo nustatyti mediciniškai pagrįsti apatinių galūnių venų chirurginio gydymo kriterijai. Sprendimas operuoti turės remtis objektyviais klinikiniais duomenimis, ultragarsinių tyrimų rezultatais, ligos stadija pagal tarptautinę CEAP klasifikaciją ir tinkamai užpildytais medicinos dokumentais. Juose taip pat turės būti paciento būklę patvirtinančios nuotraukos.

Kokiais atvejais operacija bus apmokama?

Kojų venų chirurginis gydymas iš PSDF galės būti finansuojamas tik tuomet, kai pacientas atitiks visus tris kriterijus:

1. bus diagnozuota lėtinė venų liga, pasireiškianti objektyviais odos pokyčiais ir komplikacijomis, atitinkančiomis C4–C6 stadiją pagal tarptautinę CEAP klasifikaciją;
2. pulsinio Doplerio (PW) režimu paviršinėse venose bus nustatytas hemodinamiškai reikšmingas, ilgiau nei 0,5 sekundės trunkantis refliuksas, o šie duomenys bus įrašyti medicinos dokumentuose;
3. prie dokumentų bus pridėtos nuotraukos, patvirtinančios C4–C6 ligos stadijai būdingus pakitimus.

Taigi PSDF lėšomis chirurginis gydymas bus kompensuojamas jau pažengus lėtiniam venų nepakankamumui. Kitais atvejais pacientams bus siūlomas konservatyvus gydymas, pavyzdžiui, kompresinė terapija, arba už norimą operaciją reikės susimokėti savo lėšomis.

Ministerija pažymėjo, kad rengiant projektą kraujagyslių chirurgams ir chirurgams nepavyko vieningai sutarti dėl intervencijų ribų. Po derinimų nutarta remtis Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos pasiūlymais.

Gydytojas perspėjo apie komplikacijų pavojų

Naujienų portalas tv3.lt anksčiau skelbė, kad, smarkiai išaugus kojų venų operacijų skaičiui, SAM parengė pakeitimus, pagal kuriuos jos būtų kompensuojamos tik labai pažengus ligai. Ministerijos teigimu, tokius siūlymus pateikė Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugija.

Vis dėlto specialistų pozicijos išsiskyrė. Pakeitimus aktyviai kritikavęs Jonavos ligoninės kraujagyslių chirurgas Paulius Mocevičius pabrėžė, kad giliųjų venų varikozė yra itin paplitusi, o įsigaliojus naujiems kriterijams iš PSDF finansavimo galėtų būti išbraukta 70–80 proc. venų operacijų.

Jo vertinimu, tai gali padidinti komplikacijų riziką, nes nemokamos operacijos žmonėms tektų laukti iki tol, kol liga pakankamai progresuos. Gydytojas taip pat svarstė, kad tokie pakeitimai gali būti naudingi privačiai šias procedūras atliekantiems specialistams.

Viešai paskelbtame laiške P. Mocevičius darė prielaidą, kad Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos siūlymai gali būti susiję su didelės dalies pacientų perkėlimu į privatų sektorių, kuriame jiems tektų mokėti visą operacijos kainą. Jis nurodė, kad toks verslo modelis jau veikia Latvijoje, o septyniolikos kraujagyslių chirurgų, neskaičiuojant rezidentų, parašai buvo surinkti dar iki draugijos pasiūlymų.

P. Mocevičius taip pat teigė, kad dėl kovos už pacientų gerovę, siekio išsaugoti operacijų kompensavimą ir kitokios pozicijos buvo pašalintas iš Lietuvos kraujagyslių chirurgų draugijos, iš anksto net nežinodamas apie tokį galimą sprendimą.

Ar dalis procedūrų atliktos dėl kosmetinių priežasčių?

Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijos valdybos narys, kraujagyslių chirurgas Martynas Laukaitis portalui tv3.lt anksčiau aiškino, kad pastaraisiais metais daliai pacientų intervencijos atliekamos neturint pakankamų indikacijų, o kai kada – ir kosmetiniais sumetimais.

Pasak jo, praktikoje daugėja atvejų, kai pacientai siunčiami operuoti nesant objektyvių venų varikozės požymių arba pernelyg išpučiant galimų komplikacijų riziką. Dėl to kyla abejonių, ar PSDF lėšos naudojamos racionaliai.

M. Laukaitis nurodė, kad pakeitimais siekiama kompensuoti chirurginį gydymą tik tada, kai nustatomi aiškūs ir objektyviai dokumentuojami ligos požymiai – odos pokyčiai bei ultragarsiniu tyrimu patvirtintas venų vožtuvų nesandarumas.

Gydytojo teigimu, venų varikozę galima gydyti ir ankstesnėse stadijose, tačiau tokiais atvejais indikacijos dažniau grindžiamos subjektyvesniais ir sunkiau vienodai įvertinamais simptomais. Ankstyvosios stadijos neretai siejamos su kosmetiniais motyvais ar nepagrįstomis žmonių baimėmis, o simptomai paprastai nėra stiprūs. Daugeliui tokių pacientų gali būti taikomas konservatyvus gydymas ir rekomenduojami gyvenimo būdo pokyčiai.

M. Laukaitis aiškino, kad pažengusia liga sergančių pacientų gydymo galimybės dėl patikslintų kriterijų neturėtų pablogėti. Kai kuriais atvejais jos net gali pagerėti, nes sutrumpėtų eilės. Tuo metu ankstesnės stadijos liga sergantiems pacientams chirurginis gydymas nebebūtų kompensuojamas, todėl už jį reikėtų mokėti patiems.

Pelningos operacijos kelia ekonominę įtampą

M. Laukaitis pripažino, kad klausimas jautrus ir ekonomiškai, nes venų varikozės operacijos yra pelningos. Įsigaliojus pakeitimams pajamos mažėtų ir privačioms, ir viešosioms gydymo įstaigoms, kadangi abiejų tipų įstaigos gali sudaryti su VLK sutartis dėl šių operacijų.

Jo teigimu, kai kuriose įstaigose tokios procedūros sudaro reikšmingą pajamų dalį, todėl pokyčiai sulaukia pasipriešinimo. Viešojoje erdvėje skambančius teiginius, esą nauja tvarka skatins pacientų nukreipimą į privatų sektorių, gydytojas vadino manipuliatyviais ir netiksliais. Jis pabrėžė, kad nekompensuojamos paslaugos gali būti teikiamos tiek privačiose, tiek valstybinėse įstaigose.

Pasak M. Laukaičio, siūlymai buvo aptarti Lietuvos kraujagyslių chirurgijos draugijoje, o dauguma jos narių pritarė nuostatai, kad kompensavimas turi būti paremtas aiškiomis ir objektyviomis indikacijomis. Jo vertinimu, pacientų sveikatai žala nebus padaryta.

Valstybinės ligonių kasų (VLK) duomenys rodo, kad Lietuvoje 100 tūkst. gyventojų tenka 600 kojų venų operacijų. Suomijoje šis rodiklis siekia apie 120, Danijoje ir JAV – maždaug po 300, o Vokietijoje – apie 350–380. Pernai Lietuvoje atlikta daugiau kaip 16 tūkst. tokių operacijų, o 2023 m. – beveik 11 tūkst.