Ketrin (Kathryn Van Beek) skubėdama ėjo šaligatviu, nes liūtis žadėjo peraugti į tikrą audrą.
Iš po skėčio ji tik užmesdavo akį, kad suprastų, ar ten pasuko, beskubėdama. Žvilgsniu ji užkabino pilką uodeguotą gyvūnėlį, pamaniusi, kad tai žiurkė, ėjo toliau. Pamanė : „Keista žiurkė, tupi ir svyruoja“.
Šlapia „žiurkė“ vos pakėlė snukutį, jos akys buvo užmerktos, o lietaus triukšmas užgožė cypsėjimą ir miaukimą.
Kai Ketrin suprato, kad tai naujagimis kačiukas, ji, žinoma, nebegalėjo praeiti pro šalį.
Mažytis, visai sušąlęs, aklas ir su bambagysle ant pilvuko, toks buvo naujasis Oklendo Naujojoje Zelandijoje gyventojas per pirmą susitikimą.
Žinoma, Ketrin buvo realistė ir suprato, kad tokiam mažyliui pakeisti mamos ji nesugebės.
Kačiuko buvo labai gaila, ji negalėjo jo palikti mirti po lietumi.
Po dvylikos dienų Briusas svėrė vos 100 gramų. Jis vis dar neatmerkė akyčių.
Bet dar šiek tiek palaukus, Ketrin jas pamatė – gražiausias mažylio akutes.
Jis buvo keistos spalvos, bet tapo be galo gražiu kačiuku.
Ji maitino jį iš pipetės ir insulino švirkšto, mokė lakti pieną iš dubenėlio, pirštu sudrėkindavo jam nosytę, o paskui, kai jis jau valgė savarankiškai, ji suprato, kad tai – daugiau, negu draugystė.
Jo nemylėti buvo neįmanoma, ir jo naujoji mama labai stengėsi, kad aprūpintų jį šiluma.
Briusas atsakė švelnumu ir puikia sveikata. Būdamas 9 savaičių tai buvo jau kilograminis gražuolis katinas!
