Nedarbo išmokų laukia nauji pokyčiai: savo noru iš darbo išėję žmonės pinigų iškart nebegautų
Seimo nariai siūlo keisti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimo tvarką. Pagal parengtas pataisas, savo noru iš darbo išėjusiems žmonėms be svarbių priežasčių išmokos būtų pradėtos mokėti tik po vieno mėnesio.
Tokias Nedarbo socialinio draudimo įstatymo pataisas įregistravo socialdemokratai Darius Razmislevičius ir Jūratė Zailskienė.
Šia iniciatyva siekiama sumažinti savanoriško pasitraukimo iš darbo atvejų skaičių, paskatinti žmones greičiau grįžti į darbo rinką ir racionaliau naudoti nedarbo socialinio draudimo lėšas.
Išmokos tektų palaukti vieną mėnesį
Projekto autoriai teigia, kad žmonės, svarstantys galimybę išeiti iš darbo savo noru, turėtų įvertinti bent vieno mėnesio laikotarpį be nedarbo draudimo išmokos.
„Svarstantys galimybę išeiti iš darbo savo iniciatyva, turėtų įvertinti bent 1 mėnesio laikotarpį be nedarbo draudimo išmokos. Tai didintų finansines pasekmes savanoriškam pasitraukimui iš darbo ir galėtų mažinti tokių sprendimų skaičių. Laukimo laikotarpis skatintų darbuotojus atsakingiau planuoti darbo keitimą, nes iš karto po registracijos Užimtumo tarnyboje pajamų iš nedarbo draudimo sistemos jie negautų“, – dokumento aiškinamajame rašte nurodo D. Razmislevičius ir J. Zailskienė.
Vieno mėnesio išmokos mokėjimo atidėjimas būtų taikomas tiems, kurie darbo santykius nutraukė savo iniciatyva ir neturėjo svarbių priežasčių tai padaryti.
Parlamentarų vertinimu, toks sprendimas būtų proporcingas ir subalansuotas. Jie taip pat pabrėžia, kad draudimo išmokos pirmiausia turėtų pasiekti tuos žmones, kurie darbo neteko dėl objektyvių, nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių.
Kitose šalyse išmokų tenka laukti dar ilgiau
Pataisų autoriai atkreipia dėmesį, kad siūlomas vieno mėnesio laukimo laikotarpis, palyginti su kitų Europos valstybių praktika, būtų gana trumpas.
Jų pateikiamais duomenimis, Norvegijoje savo noru iš darbo išėjusiems žmonėms nedarbo išmokos pradedamos mokėti po 4,5 mėnesio, Lenkijoje ir Vokietijoje – po 3 mėnesių, Islandijoje ir Latvijoje – po 2 mėnesių, o Austrijoje – po 1 mėnesio. Vidutiniškai tokiose šalyse išmokų mokėjimas atidedamas maždaug trims mėnesiams.
Jeigu pataisos būtų priimtos, nauja tvarka įsigaliotų 2027 m. gegužės 1 d.
Kiek žmonių iš darbo išeina savo noru?
2025 m. rugpjūčio mėnesio „Sodros“ duomenimis, apie 65 proc. nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų buvo nutraukę darbo sutartis savo iniciatyva be svarbių priežasčių.
Šiuo metu įstatymas numato, kad nedarbo draudimo išmoka skiriama Užimtumo tarnyboje bedarbiais registruotiems asmenims. Ji pradedama mokėti nuo aštuntos bedarbio statuso įgijimo dienos.
Tačiau jau dabar galioja išimtis. Žmonėms, atleistiems iš darbo ar tarnybos dėl jų kaltės, nedarbo išmoka pradedama mokėti tik praėjus trims mėnesiams nuo registracijos Užimtumo tarnyboje.
