Nedarbo išmokų dydžio pokyčiai nuo liepos
Liepos 1 dieną Lietuvoje įsigalioja svarbūs nedarbo išmokų pakeitimai. Mažiausia išmoka didės nuo 240 iki 350 eurų, t.y. 110 eurų daugiau. Dar didesnis pokytis laukia didžiausios išmokos – ji bus padidinta nuo 1460 iki 1620 eurų, tai yra 160 eurų prieaugis. Šie pokyčiai reiškia, kad dalis darbo netekusių asmenų gaus ženkliai didesnę finansinę paramą darbo paieškos laikotarpiu.
Kintamosios išmokos dalies padidėjimas
Ekspertai pažymi, kad didės kintamoji išmokos dalis, kuri tiesiogiai priklauso nuo anksčiau gauto atlyginimo. „SEB“ banko ekonomistas Tadas Povilauskas nurodo, kad maksimali išmoka sieks iki 70 proc. vidutinio darbo užmokesčio, kai anksčiau ši riba buvo 58,2 proc. Tai reiškia, kad asmenys, kurie iki darbo netekimo uždirbdavo daugiau, galės gauti didesnes išmokas, labiau atitinkančias jų ankstesnes pajamas.
Griežtesnės sąlygos išmokų gavėjams
Tačiau kartu su didesnėmis išmokomis bus įvesti ir griežtesni reikalavimai. Nuo liepos teisę gauti nedarbo išmoką turės tik tie, kurie per pastaruosius 24 mėnesius sukaupė bent 12 mėnesių nedarbo draudimo stažą. Iki šiol šis stažas galėjo būti sukauptas per ilgesnį, 30 mėnesių laikotarpį. Taip pat bus keičiamas reikalavimas dėl stažo, reikalingo naujai išmokai gauti – dabar nedarbo išmokos gavimo laikotarpis nebus įskaičiuojamas į šį stažą. Tai reiškia, kad gavęs išmoką žmogus turės vėl dirbti bent 12 mėnesių, kad galėtų pretenduoti į naują išmoką.
Siekiama mažinti piktnaudžiavimą sistema
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad šie pakeitimai yra skirti sumažinti piktnaudžiavimo atvejus, kai nedarbo išmokos tampa nuolatiniu pajamų šaltiniu. Griežtesnės taisyklės turėtų paskatinti bedarbius aktyviau ieškoti darbo ir greičiau grįžti į darbo rinką. Ministerijos duomenimis, per pirmus penkis šių metų mėnesius bedarbio statusą prarado 38,6 tūkst. žmonių, iš kurių daugiau nei 12 tūkst. – dėl įvairių pažeidimų, sudarančių beveik trečdalį visų išregistruotų asmenų.
Bedarbių įsipareigojimai ir kontrolės mechanizmai
Bedarbiai privalo aktyviai ieškoti darbo, dalyvauti susitikimuose su Užimtumo tarnybos konsultantais ir priimti tinkamus darbo pasiūlymus. Pažeidžiant šias taisykles, galima netekti bedarbio statuso ir pusę metų negalėti vėl registruotis. Užimtumo tarnyba glaudžiai bendradarbiauja su „Sodra“, Valstybine mokesčių inspekcija ir kitomis institucijomis, siekdama užtikrinti efektyvią kontrolę. Be to, ligos išmokų gavėjai taip pat yra tikrinami – pernai beveik 500 asmenų buvo priversti grąžinti nepagrįstai gautas išmokas dėl piktnaudžiavimo.
Darbo pasiūlymų priėmimo taisyklės
Bedarbiams leidžiama atsisakyti tinkamo darbo pasiūlymo tik vieną kartą per 12 mėnesių be jokių pasekmių. Antras atsisakymas gali būti traktuojamas kaip pažeidimas ir pagrindas panaikinti bedarbio statusą. Vis dėlto yra išimčių, pavyzdžiui, dėl ligos ar nėštumo, taip pat tais atvejais, kai asmuo dalyvauja praktikoje ar profesinėje adaptacijoje. Užimtumo tarnyba kiekvieną situaciją vertina individualiai, siekdama užtikrinti teisingą sprendimą.
Darbo pasiūlymų kaita po devynių mėnesių
Pirmuosius devynis mėnesius bedarbiai gauna darbo pasiūlymus, atitinkančius jų kvalifikaciją ir patirtį. Tačiau jei per šį laikotarpį darbo nerandama, nuo dešimto mėnesio Užimtumo tarnyba gali siūlyti ir kitokias darbo vietas, kurios nebūtinai atitinka ankstesnę kvalifikaciją, bet atitinka asmens sveikatos būklę ir yra pasiekiamos pagal nustatytus kelionės kriterijus.
Bedarbių situacija Lietuvoje
Birželio pradžioje Lietuvoje bedarbio statusą turėjo 145,4 tūkst. žmonių. Didžiausias nedarbo lygis fiksuojamas Kalvarijos, Ignalinos, Anykščių, Zarasų ir Raseinių rajonų savivaldybėse. Nors valdžia griežtina taisykles, pagrindinis tikslas išlieka aiškus – užtikrinti didesnę finansinę paramą darbo netekusiems asmenims ir skatinti juos kuo greičiau sugrįžti į darbo rinką, mažinant piktnaudžiavimo atvejus.
