LRT RADIJO bendradarbės Ispanijoje Kristinos Nastopkaitės teigimu, jos šeima Vilniuje negalėjo tinkamai atsisveikinti su ligoninėje gulėjusia, insulto ištikta ir mirštančia mama. Moteris teigia susidūrusi su abejingu ir grubiu medikų elgesiu. Gydymo įstaigos atstovai tikina, kad lankymo valandos ligoninėje yra griežtai nustatytos, todėl artimuosius lankantys asmenys privalo jų laikytis.
Moteriai išgyventi galimybių nebuvo
Anot K. Nastopkaitės, atvykus į gydymo įstaigą paaiškėjo, kad moters mamai galimybių išgyventi nėra, todėl ji medikams pareiškė liksianti ligoninėje ir būsianti su mama jos paskutinę valandą.
„Man paskambino pusseserė ir pasakė, kad mama patyrė insultą ir galimybių išgyventi jai nėra. Tuomet mes su sūnumi sėdome į pirmą lėktuvą ir skridome. Patekome į ligoninę lankymo valandomis. Gydytojas tikrai profesionaliai paaiškino situaciją, pasakė, kad galimybių gyventi nėra ir klausimas, kada ji mirs. Kadangi prieš 2 mėnesius esu netekusi tėčio panašiomis aplinkybėmis ir negalėjau šalia jo būti, nors toks noras tikrai buvo, aš paklausiau gydytojo, ar aš, kaip mamos dukra, turiu teisę išlydėti ją paskutinę jos valandą ir su ja būti“, – pasakoja pašnekovė.
K. Nastopkaitės teigimu, medikai neleido būti vienoje palatoje su mirštančia mama. Pasak jos, Ispanijoje ligoninėse veikia paliatyviosios slaugos skyriai, kuriuose galima pabūti su mirštančiu artimuoju. Lietuvoje tokios praktikos nėra.
„Žiūrint iš ispaniškosios sveikatos apsaugos pusės, čia visuose ligoninės skyriuose yra paliatyviniai skyriai, į kuriuos ligoniai yra guldomi tuomet, kai jie miršta, yra sudaromos visos sąlygos artimiesiems, skiriama palata, neribojamos valandos, lankytojų skaičius. Lietuvoje taip nėra. Į mane gydytojas pažiūrėjo labai keistai ir pasakė, kad tikrai tokios galimybės nėra ir kad su mama būti negalėsiu, nes per naktį nieks ligoninėje nesėdi. Aš jam pasakiau, kad su manimi skrido 2 mano vaikai, kurie plyštančia širdimi dar norėjo palaikyti šiltą močiutės ranką. Paklausiau, ar jie gali įeiti bent penkioms minutėms atsisveikinti su močiute. Tada gydytojas į mane pažiūrėjo ir pasakė, kad čia ne zoologijos sodas, kad eitų žiūrėti į mirštančius žmones“, – neslėpdama apmaudo sako moteris.
Jautė spaudimą išeiti iš palatos
Gydytojui leidus įeiti į palatą, pašnekovė tikina jautusi spaudimą greičiau išeiti. Netrukus į palatą atėjo budintis gydytojas, kuris išprašė moterį iš patalpos.
„Palatoje buvo dar 2 moterys, kurios buvo su sąmone. Jautėme labai didelį spaudimą išeiti iš ligoninės, kad mes trukdome. Tokią staigią mirtį ir taip sunku suvirškinti. Aš priėmiau tą faktą, kad mamos niekas neišgelbės, bet buvo labai sudėtinga. Tada atėjo budintis neurologas, uždegė šviesas, sako: tučtuojau išeikite, niekas čia vidurnaktį daugiau neis ir daugiau nebus. Man pavyko kažkokiu būdu išsikovoti per didelę energiją, kurios ir taip nebuvo, kad vaikai galėtų ateiti į palatą. Buvo sunkus momentas, mamai išriedėjo ašara. Man buvo labai gaila ją ten palikti. (…) Buvo atėjusi slaugė, sako: ko jūs čia plėšotės, kokia čia drama? Jos geras pulsas, ji dar čia trauks vieną ar dvi dienas. Mama mirė praėjus kelioms valandoms po mūsų išvarymo iš ligoninės“, – teigia K. Nastopkaitė.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) komentare rašoma, kad reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuose pacientus galima lankyti kasdien nuo 14 iki 15 valandos. Kitu laiku norinčius lankyti galima iš anksto suderinus su budinčiu gydytoju arba skyriaus vedėju. Vienu metu palatoje gali būti ne daugiau kaip 4 lankytojai. Lankymo valandas nustato pačios ligoninės, lankymo valandos yra ribotos bei jų reikia laikytis griežtai.
„Informacijos apie paciento būklę teikimo dažnis ligoninės vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatytas. Paprastai artimieji kreipiasi į gydantį gydytoją, paslaugos personalą asmeniškai arba telefonu. Visgi reikėtų pabrėžti, kad medicinos personalo pagrindinė ir svarbiausia funkcija yra rūpintis skyriaus pacientais, todėl ne visada yra galimybė atsakyti į artimųjų klausimus taip dažnai, kaip jie to norėtų“, – rašoma RVUL komentare.
Pyktį išlieja ant medikų
Kaip sako slaugytoja dirbanti Laima Baršauskienė, medikų darbą itin trikdo lankymo valandų nesilaikantys artimieji.
„Aš galiu atsakingai pareikšti, kad dažnai per artimuosius, tolimus gimines medikams tiesiog neįmanoma dirbti. Jeigu guli jūsų mama, kuri neturi jokių perspektyvų, ji gauna medikamentus. O gal šalia reikia gaivinti jauną žmogų, kažkam suskirti gydymą? Tai yra du skirtingi dalykai, kur žmogus tikrai mirs, kad ir kaip bebūtų skaudu artimiesiems, bet šalia yra kiti žmonės. Ypač su visokiais lankymais nakties metu, mes galvojame tik apie save. Tokie lankytojai labai trukdo dirbti. Dirbdama reanimacijoje prisimenu, kaip žmonės mus šokdindavo atvykę iš kito Lietuvos galo, o jei iš užsienio – kalba net neina. (…) Jeigu netinka, sąlygos prastos, tai visada yra galimybė persivežti artimąjį“, – piktinasi slaugytoja.
L. Baršauskienė išskiria netekties etapus ir neslepia, kad pyktis dėl staigios artimojo netekties neretai išliejamas ant medikų.
„Kai žmogus miršta, ypač staiga, yra netekties etapai. Pirmas etapas – neigimas, kad negali taip būti. Antras – pyktis ir dažniausiai ant savęs, kad per retai paskambinau, mažai bendravau, kažko nepadariau, bet dažniausiai viskas perkeliama ant medikų. Tarp medikų dažniausiai žudosi anesteziologai ir reanimatologai, nes pats didžiausias stresas, pati didžiausia įtampa tenka jiems. Tai yra pragariškas darbas už juokingą atlygį, nebuvimą pagarbos“, – teigia ji.
K. Nastopkaitė sako, kad jos mama gulėjo neurologijos skyriuje, taip pat nebuvo prijungta prie monitoriaus. „Ji gulėjo antrame neurologijos skyriuje, kadangi buvo pasakyta, kad prasmės į reanimaciją jos guldyti nėra“, – tikina ji.
Slaugytoja pabrėžia, kad vieta slaugos skyriuje žmogui suteikiama tik nesant skubios situacijos. „Jeigu sveiką žmogų ištiko insultas, tai yra ekstrinė situacija. Paliatyvumas žmogui sutvarkomas per savaitę, kartais per dvi. Taip nėra, kad žmogų ištiko insultas ir jį guldo į paliatyviąją palatą. Paliatyviu pacientu netampama per kelias minutes“, – aiškina L. Baršauskienė.
Gedulas / „Shutterstock“ nuotr.
Ji priduria, kad Lietuvoje medikai yra itin perdegę, dažnai girdi priekaištų iš paciento artimųjų.
„Lietuvoje stengiamasi kaip įmanoma medikus pažeminti. Jeigu medikas išgelbėjo tūkstantį gyvybių, tai nieko nereiškia, nes vieną kartą šiek tiek suklydo. Jis praras licenciją, praeis po visus dienraščius, o jo pavardę linksniuos Lietuvoje kas netingės. Ypač slaugos skyriuose krūviai dideli, medikai pavargę ir visi eina su savo priekaištais.
Mirtis yra skausminga situacija, neeilinė valanda žmogaus gyvenime ir medikų darbe. (…) Visiems didelis palinkėjimas – rūpinkimės savo artimaisiais, daugiau su jais bendraukime ir skirkime jiems laiko, kol jie yra gyvi“, – sako slaugytoja.
Po LRT RADIJUJE pasirodžiusios laidos L. Baršauskienė socialiniame tinkle „Facebook“ išplatino atsiprašymą.
„Šiandien susimoviau. Klausantiesiems – bjauriai ir gėdingai, pačiai sau – apmaudžiai ir negailestingai. Ir jau labai pykdančiai – laidą klausiusiems iš ligonio ar jo artimojo pozicijų. Ypač, kai tas artimasis jau yra miręs. (…) Džiaugiuosi, kad nekilo noras savęs teisinti ir kad man nesunku pripažinti savo neteisumą ir atsiprašyti tų, kuriuos mano žodžiai įžeidė, įskaudino, sukėlė dar kitokius nemalonius jausmus“, – įraše rašė ji.
