Mokykla be telefonų ne tik per pamokas, bet ir per pertraukas – misija įmanoma. Nors atrodo, kad technologijų naudojimas kasdien tarsi neišvengiamas, mokyklos atsisakiusios telefonų ir neleidžiančios jais naudotis moksleiviams sako, kad ugdymo procesas su telefonais ir be jų skiriasi kaip diena ir naktis. Patys moksleiviai pastebi, kad neturint telefonų rankose mokymosi rezultatai pasidarė kur kas geresni.
Ieva ir Elena – aštuntokės, kurios mokosi Kulautuvos pagrindinėje mokykloje. Ši ugdymo įstaiga nebeleidžia moksleiviams naudoti ar turėti mobiliųjų telefonų ne tik per pamokas, bet ir per pertraukas, tad moksleivių laisvas laikas dabar radikaliai pasikeitęs.
„Pasikeitė bendravimas su draugais, pradėjau daugiau bendrauti su kitų klasių mokiniais, didesnis susikaupimas prieš kontrolinį“, – teigė Kulautuvos pagrindinės mokyklos moksleivė Ieva Laurinavičiūtė.
Moksleivės sako, kad telefonuose pertraukų metų nieko ypatingo nenuveikdavo, dažniausiai žaisdavo.
Specialistai paaiškina, kad telefonuose randama informacija smegenyse gamina laimės hormoną, kuris skatina tą patį veiksmą kartoti kasdien, pavyzdžiui, naršyti telefone.
„Žaidimai telefone – atskiras pasaulis. Viskas kaip ant delno: daug vaizdų, dopaminas, džiaugsmas“, – aiškino Vilniaus universiteto profesorius Albertas Skurvydas.
Moksleivės sako, kad uždraudus telefonus, kai kam bendrauti su realiais žmonėmis buvo sunkoka.
„Telefonas tikrai trukdo, neleidžia susikaupti“, – tikino moksleivė Elena Bernotaitė.
Specialistai sako, kad tai visiškai normalu, nes naudojantis telefonu slopinamos kai kurios smegenų dalys, kurios įprastai turėtų veikti aktyviai.
„Jeigu labai greit peržiūrime telefone filmukus, naršome, nebeturime laiko koncentruoti dėmesį, tai naikiname savo savybę gebėti koncentruoti dėmesį ir jį ilgiau išlaikyti“, – sakė Vilniaus universiteto profesorius.
