Mirus artimajam galima sulaukti solidžios paramos: kam gali būti skirta daugiau nei 5 tūkst. eurų

Artimojo netektis neretai tampa ne tik emociniu, bet ir finansiniu išbandymu, nes laidotuvių išlaidos gali būti didelės. Padėtis dar labiau komplikuojasi mirus šeimos maitintojui, kai kasdienėms reikmėms lieka gerokai mažiau pajamų. Kai kurios darbovietės tokiais atvejais darbuotojams skiria išmokas, tačiau svarbu žinoti, ar darbdaviai privalo tai daryti.

Apie išmokų skyrimo tvarką naujienų portalui tv3.lt paaiškino advokatų kontoros „NOOR“ teisininkė Guoda Tiškaitė.

Ar darbdavys privalo mokėti išmoką?

Pasak G. Tiškaitės, šiuo metu galiojantys įstatymai nei privataus, nei viešojo sektoriaus darbdaviams nenustato bendros pareigos mokėti darbuotojui išmoką mirus jo artimajam.

Vis dėlto tokia finansinė parama, kaip darbdavio geros valios ir solidarumo su darbuotoju išraiška, gali būti numatyta darbo apmokėjimo sistemoje, darbo tvarkos taisyklėse, kituose darbdavio vietiniuose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje sutartyje.

Jeigu šiuose dokumentuose išmoka neįtvirtinta, darbdavys vis tiek gali nuspręsti ją skirti savo iniciatyva.

Privačiame sektoriuje darbdavys pats nustato, ar darbuotojams bus teikiama finansinė pagalba artimojo mirties atveju ir kokio dydžio ji galėtų būti.

Biudžetinių įstaigų darbuotojams galioja kitoks teisinis reguliavimas. Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme numatyta, kad darbuotojui, kurio materialinė padėtis tampa sunki mirus įstatyme nurodytam artimam asmeniui, gali būti skirta iki 5 minimalių mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa.

Tačiau tai nereiškia, kad įstaiga visais atvejais privalo išmokėti didžiausią galimą sumą. Konkrečios paramos sąlygos ir dydis gali būti nustatyti įstaigos vietiniuose norminiuose teisės aktuose arba kolektyvinėje sutartyje.

Jeigu šiuose dokumentuose paramos skyrimo tvarka neaptarta išsamiau, dėl materialinės pašalpos ir jos dydžio turėtų spręsti įstaigos vadovas.

Kokių artimųjų mirties atveju gali būti skiriama parama?

G. Tiškaitės teigimu, privataus sektoriaus darbuotojų teisė gauti darbdavio materialinę paramą gali būti įtvirtinta kolektyvinėje sutartyje, darbo apmokėjimo sistemoje ar kituose dokumentuose. Juose turėtų būti nurodyta, kurių asmenų mirties atveju darbuotojui priklauso išmoka.

Biudžetinių įstaigų darbuotojams taikomas Biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas. Jis galimybę gauti išmoką sieja su darbuotojo artimųjų giminaičių, sutuoktinio, įstatymų nustatyta tvarka įregistruoto partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų ar įvaikių, brolių ar įbrolių, seserų ar įseserių mirtimi.

Parama taip pat gali būti skiriama mirus išlaikytiniams, kurių globėjais ar rūpintojais biudžetinės įstaigos darbuotojai yra paskirti įstatymų nustatyta tvarka.

Išmokos dydis priklauso nuo aplinkybių

Biudžetinės įstaigos darbuotojui gali būti skirta materialinė pašalpa, siekianti iki 5 minimalių mėnesinių algų. Tai yra didžiausia galima suma, todėl darbdavys, įvertinęs reikšmingas aplinkybes, gali nustatyti mažesnę išmoką arba apskritai jos neskirti.

Priimant sprendimą gali būti atsižvelgiama į įstaigos finansinę padėtį, darbuotojo ryšį su mirusiu asmeniu, paties darbuotojo materialinę būklę ir kitas svarbias aplinkybes.

Privačiame sektoriuje darbdaviai iš esmės gali pasirinkti bet kokį išmokos dydį, nes teisės aktuose šiuo atveju nenustatyta nei minimali, nei maksimali suma.