Mirtinas grybų sezono pavojus: šįkart pražudė ne musmirė

Lietuvoje užregistruota dar viena mirtis apsinuodijus grybais. Respublikinė Šiaulių ligoninė (RŠL) pranešė, kad du pacientai apsinuodijo itin toksiška žvynabūdėle, o vieno iš jų gyvybės išgelbėti nepavyko.

RVUL Dokumentų valdymo ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jonaitė Jusionytė taip pat informavo apie ligoninėje jau užfiksuotą mirties atvejį dėl grybų. Pacientas į medikus kreipėsi praėjus 48 valandoms po jų vartojimo, kai prasidėjo viduriavimas. Vėliau jo būklė sparčiai blogėjo ir žmogaus išgelbėti nepavyko. Manoma, kad mirtiną apsinuodijimą sukėlė žalioji musmirė, per klaidą palaikyta žaliuoke.

Pasak J. Jusionytės, šiais metais ligoninėje gydyti ir dėl suvalgytų grybų sunegalavę pacientai, tačiau tais atvejais buvo nustatyti su apsunkintu virškinimu arba netinkamu paruošimu susiję apsinuodijimai maistu.

Vienas pacientas mirė, kitam liko inkstų nepakankamumas

RŠL nurodė, kad pastaraisiais metais Nefrologijos-toksikologijos skyriuje grybais apsinuodijusių žmonių beveik nebūdavo. Dažniau pacientai suvalgydavo per daug grybų, juos prastai sukramtydavo ar vartodavo kartu su alkoholiu, todėl sutrikdavo skrandžio veikla ir prireikdavo gastroenterologų pagalbos.

Vis dėlto baigiantis grybų sezonui į ligoninę pateko pavienių apsinuodijusių pacientų. Apie šių miško gėrybių keliamą pavojų papasakojo RŠL gydytoja toksikologė Laima Griciūtė.

Į ligoninę buvo atvežti du žvynabūdėlių suvalgę žmonės. Vieno paciento būklė tapo kritiškai sunki, todėl jis perkeltas į RŠL Intensyviosios terapijos skyrių, o vėliau – į Kauno klinikų intensyviosios terapijos skyrių. Žmogus neišgyveno.

Antrasis pacientas gydomas Nefrologijos-toksikologijos skyriuje. Pavojingų grybų nuodų pažeistos kepenys atsistatė, tačiau inkstų nepakankamumas išliko. Apskritai šalyje grybais apsinuodijusių žmonių yra labai nedaug.

Pavojingiausi Lietuvos miškų grybai

Grybų sezonas dar nesibaigė, todėl juos renkant ir valgant būtina išlikti budriems. Dažniausiai žmonės apsinuodija nuodingus grybus supainioję su valgomais arba netinkamai paruošę valgomas ir sąlygiškai valgomas jų rūšis.

Lietuvos miškuose auga maždaug septynios mirtinai nuodingos grybų rūšys. Pavojingiausios iš jų – musmirės, ypač žalsvoji musmirė. Joje esantys amatoksinai negrįžtamai suardo kepenis ir inkstus. Žmogui mirtinai pavojinga 15 mlg amatoksino dozė.

Po žalsvosios musmirės pagal pavojingumą minimos smailiakepurė ir balkšvoji musmirės, o toliau – žvynabūdėlė. Tai atskira grybų rūšis, kurioje taip pat yra amatoksino. Šie nuodai neišverda ir neiškepa, tačiau patenka į skystį ir gali apnuodyti kitus kartu verdamus ar kepamus grybus.

Netinkamai paruoštas valgomasis bobausis irgi gali būti nuodingas, nes jame yra giromitrino. Pavojų kelia ir anksčiau senelių valgyta pilkoji meškutė. Dabar ji laikoma nuodinga, kadangi jos antigenai kaupiasi organizme ir ilgainiui gali sukelti autoimuninę reakciją, per kurią pradeda irti raudonieji kraujo kūneliai – eritrocitai.

Rudenį renkamas kelmutis yra valgomas, tačiau į jį labai panašus mirtinai nuodingas nuosėdis. Nepatyrusiam grybautojui šiuos grybus atskirti gali būti sunku, todėl abejojant rizikuoti nereikėtų. RŠL skyriuje yra gydytas pacientas, kuriam apsinuodijus nuosėdžiu sutriko inkstų veikla.

Klaidos, kurios gali kainuoti gyvybę

Pavojingų grybų negalima mėginti nustatyti pagal vieną požymį ar liaudiškus tikrinimo būdus. Kilus net menkiausiai abejonei, grybo geriau neimti.

Žalsvoji musmirė gali būti supainiota su pilkšvažale ūmėde ar žaliuoke, o nuodingos smailiažvynės žvynabūdėlės – su valgomomis žvynabūdėmis. Valgoma žvynabūdė net jauna būna stambi, jos kepurėlės skersmuo siekia 8 centimetrus, o nuodinga žvynabūdėlė yra smulkesnė ir turi gerokai mažesnę kepurėlę.

Patariama apžiūrėti grybo koto apačią. Musmirės ir žvynabūdėlės joje turi sustorėjimą, o ant koto – prie jo priaugusį sijonėlį. Nenuodingos žvynabūdės žiedelis ant koto slankioja. Vis dėlto vienu požymiu pasikliauti negalima.

Visiškai apsisaugoti nuo apsinuodijimo galima renkant tik puikiai pažįstamus grybus ir atsisakant bet kurio abejonių keliančio radinio. Taip pat nerekomenduojama valgyti kitų žmonių surinktų grybų.

Apsinuodijama ir mėginant gydytis musmirių užpiltinėmis arba verdant nuodingus grybus tikintis, kad nuodai išgaruos. Bobausių nuodai verdant garuoja, todėl prastai vėdinamoje patalpoje galima apsinuodyti ir jų garais.

Kada simptomai signalizuoja didelį pavojų

Pirmieji apsinuodijimo požymiai yra vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmai. Jei jie prasideda po 30 minučių ar dviejų valandų, apsinuodijimas paprastai būna lengvas ir gyvybei nepavojingas.

Jeigu simptomai pasirodo po 2–5 valandų ar dar vėliau, būtina kreiptis į medikus. Musmirių amatoksino poveikis gali išryškėti po 2 ar 24 valandų. Orelanino sukeltas pažeidimas kartais pastebimas tik po 17 dienų, todėl žmogui gali būti sunku suprasti negalavimo priežastį. Tuo metu organizmas jau būna pažeistas, išryškėja inkstų nepakankamumas ir gali prireikti dializių.

Apsinuodijimas grybais gali baigtis ne tik virškinamojo trakto sutrikimais, bet ir sunkiu kepenų pažeidimu, inkstų nepakankamumu ar mirtimi. Po grybų valgymo prasidėjus stipriam viduriavimui, vėmimui arba pablogėjus savijautai nereikėtų laukti, kol simptomai savaime išnyks. Gydytojai turi nustatyti, ar tai gyvybei pavojingas apsinuodijimas nuodingu grybu, ar sunkus apsinuodijimas maistu.

Dėl galimo apsinuodijimo visą parą konsultuoja VVKT Apsinuodijimų informacijos skyrius. Telefono numeriai: +370 5 236 2052 ir 0 687 53378.

Sunegaluoti galima ir nuo valgomų grybų

Apsinuodijimą gali sukelti net baravykai ar raudonviršiai, jeigu jie renkami seni, ištižę, sugedę, pakąsti šalnų arba per ilgai laikomi žali. Tokiuose grybuose ima skirtis baltymų irimo produktai, panašiai kaip sugedusioje mėsoje.

Stipriai šalnų paveiktuose grybuose susidaro nuodingų junginių. Pakelėse ar pramoniniuose rajonuose surinktuose grybuose taip pat gali būti sunkiųjų metalų, nes jie linkę kaupti teršalus.

Grybai sunkiai virškinami, todėl svarbu juos tinkamai apdoroti ir valgyti saikingai. Žmogų gali varginti pilvo pūtimas, tempimas ar sunkumas skrandyje, rėmuo, pykinimas ir raugėjimas. Sunkesniais atvejais pasireiškia šleikštulys bei vėmimas.

Dažnai sunegaluojama grybus valgant vėlai vakare arba paruošus juos su daug riebalų. Riebūs padažai, spirgai ir grietinė dar labiau apsunkina virškinimą bei gali išprovokuoti kasos ar skrandžio uždegimą. Kartu su grybais nerekomenduojama vartoti alkoholio. Svarbu ir tinkamai juos marinuoti žiemai.

Jei grybai nepakankamai švariai nuvalyti ar netinkamai laikomi, gali susidaryti itin nuodingas botulino toksinas. Pavasarį ligoninėse gydomi bobausiais apsinuodiję žmonės. Šiuos grybus būtina kelis kartus apvirti, kaskart pakeičiant vandenį, o jų sultinio nenaudoti. Bobausius reikia virti kelias valandas, kad išgaruotų nuodai.

Bobausį sunku supainioti su kitais grybais. Labai retais atvejais dėl individualios organizmo reakcijos galima apsinuodyti ir valgoma žaliuoke, jeigu ji ilgą laiką valgoma dideliais kiekiais.

Kokia pirmoji pagalba?

Apsinuodijus prasidėjęs vėmimas ir viduriavimas yra organizmo gynybinė reakcija. Patariama gerti vandens ir skatinti vėmimą. Viduriavimo negalima stabdyti nei vaistais, nei liaudiškomis priemonėmis, nes tai yra savotiška detoksikacija.

Galima vartoti aktyvintos anglies, tačiau sutrintų tablečių kiekis turi būti labai didelis. Vėliau būtina gerti skysčių, o elektrolitams atkurti tinka mineralinis arba šiek tiek pasaldintas vanduo.

Jeigu apsinuodijimo požymiai prasidėjo po dviejų valandų ar vėliau, namuose gydytis negalima – reikia vykti į gydymo įstaigą. Kuo ilgesnis inkubacinis laikotarpis, tuo sunkesnis gali būti apsinuodijimas. Pažeistų inkstų funkciją medikai gali pakeisti hemodializėmis, tačiau pažeistų kepenų pakeisti nėra kuo, todėl ypač svarbu pagalbos kreiptis kuo anksčiau.