Nuo referendumo iki milijardinės paramos
2003-ieji buvo lūžio metai. Lietuva rengėsi referendumui, kuris turėjo atsakyti į vieną klausimą: „Ar pritariate Lietuvos narystei Europos Sąjungoje?“ Tuo metu visuomenė buvo susiskaldžiusi – vieni tikėjo, kad Europa atvers kelią į klestėjimą, kiti baiminosi kainų šuolio ir žemdirbių žlugimo.
2004 metų gegužės 1-ąją, įstojus į ES, šalis pradėjo naują etapą. Dabar, žvelgiant atgal, akivaizdu, kad tai buvo vienas lemtingiausių sprendimų per visą nepriklausomos Lietuvos istoriją.
Per du dešimtmečius iš Europos Sąjungos Lietuva gavo daugiau nei 20 milijardų eurų paramos – lėšų, kurios pakeitė ne tik infrastruktūrą, bet ir gyvenimo kokybę.
„Gyvename geriau nei jie anuomet“
Ekonomistas Nerijus Mačiulis, kalbėdamas TV3 laidoje „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“, teigia, kad šiandien Lietuva – viena sėkmingiausių 2004-aisiais prisijungusių valstybių.
„Mes labai sparčiai artėjame prie ES vidurkio. Aišku, vokiečiai ir švedai taip pat nestovėjo vietoje, bet mūsų pajamų ir perkamosios galios augimas buvo vienas sparčiausių. Šiandien mums trūksta vos dešimties procentinių punktų iki ES vidurkio. Latvija, pavyzdžiui, atsilieka daug labiau“, – aiškino Mačiulis.
Dar drąsiau jis pridūrė:„Lietuva šiandien gyvena geriau nei Švedija ir Vokietija gyveno 2004 metais. Mes pasiekėme jų to meto lygį ir net jį pralenkėme.“
Geresnės paslaugos, didesnė laisvė, daugiau pasirinkimų
Pasak ekonomisto, mitas, kad geresnį gyvenimą lėmė vien tik ES parama. Didelį vaidmenį suvaidino verslo augimas, inovacijos, darbo rinkos transformacija ir gyventojų gebėjimas prisitaikyti.
„Kai įstojome į Europos Sąjungą, mūsų faktinio vartojimo lygis sudarė tik 40 proc. ES vidurkio. Dabar – apie 90 proc. Tai reiškia, kad vidutinis lietuvis šiandien gali įsigyti tiek prekių ir paslaugų, kiek vidutinis europietis. Ir ne tik tų, kurias perka pats, bet ir tų, kurias gauna nemokamai – sveikatos apsauga, švietimas, viešosios paslaugos“, – kalbėjo Mačiulis.
Jis pažymėjo, kad pagal šį rodiklį Lietuva šiandien susilygino su Ispanija, o pralenkė Graikiją, Slovėniją bei kitas Vidurio Europos šalis.
Pajamos auga greičiau nei kainos
Daug metų gyventojai skundėsi, kad kainos vejasi Vakarus, o atlyginimai – ne. Tačiau dabar tendencija pasikeitė. „Per pastarąjį dešimtmetį pajamų augimas buvo gerokai spartesnis nei kainų didėjimas. Tai reiškia, kad realiai galime sau leisti daugiau nei bet kada anksčiau“, – pabrėžė ekonomistas.
Tiesa, jis pripažįsta, kad didėjanti nelygybė vis dar kelia iššūkių. Tačiau, anot Mačiulio, bendras Lietuvos ekonomikos kelias – į viršų.
Nuo pesimizmo prie pasididžiavimo
2004-aisiais daugelis lietuvių įsivaizdavo Europą kaip pasiekiamą tik po kelių dešimtmečių. Dabar, sako Mačiulis, ji – jau mūsų kasdienybė.„Kai kalbame apie siekį gyventi kaip vokiečiai ar švedai, turėtume suprasti: tie 2004-ųjų švedai dabar gyvena čia, Lietuvoje. Mes jau pasivijome jų tuometinį lygį, o kai kur – ir pranokome“, – šyptelėjo ekonomistas.
Europos kelias – ne be iššūkių, bet teisingas
Mačiulis primena, kad ne visoms šalims sekėsi taip sėkmingai. Iš tų pačių dešimties valstybių, kurios 2004-aisiais tapo ES narėmis, kai kurios vis dar gerokai atsilieka. „Tai, kad mes šiandien esame tarp lyderių, rodo ne tik paramos panaudojimą, bet ir žmonių gebėjimą dirbti, kurti, mąstyti vakarietiškai“, – pabrėžė jis.
Jo teigimu, pagrindinė pamoka – nebeskųstis, o vertinti tai, ką turime: „Dažnai girdžiu sakant – Lietuvoje blogai. Bet kai pasižiūri į faktus, matai: šiandien mūsų gyvenimo kokybė jau lenkia tą, kuria 2004-aisiais džiaugėsi švedai ir vokiečiai. Tai nėra mažas pasiekimas – tai istorinis.“
Istorija, kuri pakeitė Lietuvą
Laida „Istorijos, pakeitusios Lietuvą“ primena, kad kai kurių sprendimų vertę suprantame tik po daugelio metų. 2003-ųjų referendumas buvo vienas iš jų – jis pakeitė šalies trajektoriją ir leido Lietuvai tapti viena sparčiausiai augančių ES narių.
Šiandien, praėjus daugiau nei dvidešimčiai metų, ekonomistai, istorikai ir paprasti gyventojai sutaria: kelias į Europą buvo teisingas.
„Gyvename geriau nei vakar. Ir tai – geriausias įrodymas, kad einame pirmyn“, – sako Nerijus Mačiulis.
