Dabar antstoliai negali išieškoti skolų iš gyventojų turto pensijų fonde. Tačiau, vos tik žmogus paprašys jį išmokėti pinigais, visi jie gali būti pervesti ne į žmogaus, bet į antstolio sąskaitą.
Pensijų fondų atstovai pastebi, kad dėl įsiskolinusių žmonių antstoliai į juos kreipiasi vis dažniau. Patys antstoliai primena, kad norintys išvengti netikėtumų skolas turėtų susitvarkyti. O sužinoti, ar paprašytų pinigų iš fondo akimirksniu nenuskaitys, galima prisijungus prie antstolių sistemos.
Antstoliai vis dažniau kreipiasi į pensijų fondus
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Tadas Gudaitis informavo, kad jo atstovaujama organizacija nekaupia duomenų apie antstolių užklausas dėl žmonių sukaupto turto.
„Tačiau pastebimas spartus antstolių areštų išaugimas pensijų kaupimo sutartims. Visus gyventojus raginame susiskaičiuoti, kiek ir kokių įsiskolinimų jie turi bei kiek išmokamų lėšų iš gyventojo II pakopos sutarties bus išskaičiuota įsiskolinimams padengti“, – įspėja LIPFA vadovas.
Jis primena, kad, jei asmuo tęsia kaupimą II pensijų pakopoje, visi jo pinigai ir toliau yra investuojami bei kaupiami papildomoms lėšoms pensijai. Taip buvo visą laiką iki reformos pradžios, kuri įsigalios 2026 m.
Tada, atsivėrus langui, kaupiantieji galės pasinaudoti pensijai skirtomis lėšomis, tačiau suma, sukaupta pensijų sąskaitoje ir ta, kurią asmuo atgaus, gali skirtis.
Priklausomai nuo to, kada žmogus pradėjo kaupti, kiek sumokėjo savo įmokų, kokia uždirbta investicijų grąža, jis galės atsiimti dalį sukauptos vertės.
„Vertiname, kad apie 30–40 proc. iš išmokamos sumos bus išskaičiuota ir pervesta „Sodrai“, ši suma virs „Sodros“ taškais. Likusi suma turėtų būti išmokėta dalyviui.
Tačiau, jei asmuo, pateikęs prašymą atsiimti sukaupti lėšas, turi nepadengtų įsipareigojimų, kuriuos administruoja antstoliai, antstoliai gali nurašyti dalį arba visą sumą lėšų iš išmokėtos sumos“, – paaiškino T. Gudaitis.
Jis pridūrė, kad, jei gyventojui priklauso išmoka dėl kritinės ligos, dalyvumo praradimo arba paliatyvios slaugos, tuomet visa suma yra išmokama ir iš jos nėra vykdomi išskaitymai.
LIPFA vadovas pirmiausia visiems dalyviams rekomenduoja atsakingai įvertinti sprendimą dėl kaupimo tęsimo.
„Nes kaupiami pinigai yra skirti išėjus į pensiją pasididinti pensines pajamas šalia „Sodros“ pensijos. Nutraukus kaupimą, prarandama galimybė ateityje turėti didesnę pensiją.
Prieš priimant sprendimą, rekomenduojame dalyviams konsultuotis tiek su antstoliais, tiek su pensijų fondo valdytoju ir įvertinti visas finansines pasekmes, susijusias su kaupimo nutraukimu. Gyventojai turi 2 metų laikotarpį apsispręsti. Siūlome atsakingai susiskaičiuoti sprendimo finansines pasekmes“, – komentavo T. Gudaitis.
Pataria susitvarkyti skolas
Antstolių rūmai priminė, kad antstoliai informuoja skolininkus apie priverstinio išieškojimo pradžią: „Apie tai, kad skolos bus išieškomos iš tam tikrų lėšų (pvz., išimamų iš fondų, aut. past.), papildomai nėra informuojama.“
Rūmai taip pat priminė, kad kiekvienas skolų turintis žmogus gali bet kuriuo paros metu apsilankyti virtualioje antstolio kontoroje, prisijungdamas prie savo vykdomosios bylos portale www.antstoliai.lt.
„Portale galima pasitikrinti, ar asmens atžvilgiu vykdomas išieškojimo procesas; pateikti antstoliui prašymą priimti elektroninį vykdomąjį dokumentą vykdyti; pateikti antstoliui laisvos formos dokumentą; peržiūrėti vykdomosios bylos informaciją, antstolio atliktus veiksmus ir susipažinti su bylos dokumentais“, – komentare nurodė Antstolių rūmai.
Jų atstovaujami antstoliai esą tikrai neskatina žmonių skubėti atsiimti pensijoms kauptų lėšų:
„Tačiau, jeigu visgi nusprendžiama atsiimti, antstoliai kviečia pasinaudoti galimybe susitvarkyti finansines problemas – grąžinti skolas (nebūtinai perduotas antstoliams) ir pradėti savo finansinį gyvenimą nuo švaraus balto lapo.“
Antstolių informacinės sistemos duomenimis, 2025 m. spalio 2 d. antstolių išieškomų skolų turėjo 221,4 tūkst. fizinių asmenų.
Tikslių duomenų apie kaupiančius ar turinčius anksčiau sukauptų lėšų II pensijų pakopoje nėra.
Tačiau, sprendžiant iš duomenų apie oficialiai dirbančius skolininkus, tokių asmenų skaičius esą neturėtų būti didelis vien dėl to, kad oficialiai dirbančių skolininkų tėra apie 20 proc. ir ne visi oficialiai dirbantieji ar dirbusieji kaupia ar kaupė lėšas II pakopos pensijų fonduose.
