Lietuvos šaulė ragina į kariuomenę šaukti ne tik vyrus, bet ir moteris: „Laukti nebegalima“

Pasak politikų, moterys kol kas nebūtų visuotinai šaukiamos į privalomąją karo tarnybą – joms būtų palikta galimybė apsispręsti pačioms. Tačiau toks siūlymas sulaukia nemažai kritikos, nes Lietuvos moterys taip pat gali ir nori ginti savo tėvynę. Plačiau apie tai pasakojo Lietuvos šaulių sąjungos narė, „Telia Lietuva“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters.

– Ponia Giedre, kaip jūs, kaip verslo vadovė ir šaulė, vertinate tai, kad nuo 2030-ųjų siekiama įtvirtinti visuotinį šaukimą?

– Vertinu labai gerai ir manau, kad man pritars visi šviesūs verslo atstovai, kadangi patys suprantame, jog gyvename pasienyje su priešu, kuris nesiruošia rimti ir, kaip tik priešingai, kasdien vis labiau puoselėja savo iliuzijas. O mūsų pareiga yra pasiruošti. Reikia būti ginkluotiems iki dantų ir reikia visuotinio tiek vyrų, tiek moterų pasirengimo ginti savo šalį.

– Pradžioje siūloma šaukti tik vaikinus, esą taip būtų patikrinta, ar sistema veikia. Moterys būtų šaukiamos tik ateityje. Ar pritartumėte?

– Aš asmeniškai būčiau už tai, kad šaukimas būtų visuotinis iš karto visiems. Nematau, kodėl moterys negalėtų lygiai taip pat ginti savo šalies. Tų būdų yra labai daug. Turime nuostabių kibernetinio saugumo specialisčių, kurios galėtų atlaikyti bet kokią kibernetinę ataką. Turime puikių dronų valdytojų. Taigi manau, kad geriau vėliau negu niekada, bet geriausia būtų anksčiau ir visiems.

– Jūs esate šaulė. Kaip įsivaizduojate lietuves moteris visuotinėje gynyboje? Ką moterys galėtų veikti ir ar tikrai eitų į priešakines linijas?

– Manau, kad karą mes visada įsivaizduojame kaip sėdėjimą ant tanko arba lakstymą su šautuvu. Iš tikrųjų moderni karyba jau nesiremia vien sunkiąja artilerija ir sunkiosiomis technologijomis. Labai svarbų vaidmenį joje atlieka ryšys. Labai svarbų vaidmenį atlieka skaitmeninės operacijos, kibernetinis saugumas. Tikrai manau, kad tiek ten, tiek visur kitur, kur reikia proto ir greito reagavimo, moterys tikrai galėtų dalyvauti.

ELTA nuotr.

– To klausiu ir buvusio krašto apsaugos ministro Lauryno Kasčiūno, ir jūsų. 2030-ieji. Karas Ukrainoje vyksta nuo 2014-ųjų, aktyvioji fazė – nuo 2022-ųjų. Mes planuojame, ruošiamės. Kiek dar turime laiko?

– Laiko mes jau neturėjome vakar. Dabar reikia tuos tempus trigubinti, keturgubinti ir judėti į priekį visu pajėgumu, nes priešas nelaukia, o mes turime būti pasiruošę jam atsispirti.