„Lietuvoje kyla nauja diskusija dėl musulmonų – reali grėsmė ar politikų kurstomos baimės?“

Kiaulės galva prie mečetės, deginamas Koranas ir vis garsesni perspėjimai apie islamo keliamas grėsmes – pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje diskusijas apie musulmonus lydi ne tik aštri politinė retorika, bet ir prieš šią religinę bendruomenę nukreipti incidentai. Artėjant šeštadienį Vilniuje vyksiantiems protestams dėl migracijos, kyla klausimas: iš kur atsiranda toks priešiškumas musulmonams? Ar jį skatina realios visuomenės baimės, išankstinės nuostatos, o gal visuomenę pakurstė patys politikai?

Nors islamas Lietuvoje išpažįstamas jau kelis šimtmečius, musulmonai išlieka viena nepalankiausiai vertinamų religinių grupių. Visuomenės nuostatų tyrimai rodo, kad dalis Lietuvos gyventojų nenorėtų musulmonų kaimynystės. Tuo metu viešosiose diskusijose islamas neretai siejamas su migracija, radikalizacija ir kitų Europos valstybių integracijos

Įtampą dar labiau išryškina spalio 3-iąją sostinėje numatytos skirtingų pozicijų protesto akcijos. Vieni jų dalyviai siekia griežtesnės migracijos kontrolės, kiti pasisako prieš rasizmą ir priešiškumą atvykėliams.

V. Sinica pripažįsta prisidėjęs prie visuomenės dėmesio migracijai augimo

Šeštadienį Vilniuje protestą prieš masinę imigraciją organizuojantis Nacionalinio susivienijimo partijos pirmininkas, Seimo Mišrios grupės frakcijos narys Vytautas Sinica įsitikinęs, kad Lietuvos gyventojų nuogąstavimai dėl musulmonų migracijos pirmiausia kyla stebint kitų Europos valstybių patirtį. Politikas pripažįsta, kad jo paties pasisakymai prisidėjo prie išaugusio visuomenės dėmesio migracijai, tačiau prieš musulmonus nukreiptus incidentus smerkia.

„Aš nelabai žinau, kas racionaliai yra islamofobija. Aš manau, kad tos baimės, kiek jų yra, yra pagrįstos užsienio šalių patirtimi“, – Alfa.lt sakė V. Sinica.

Pasak parlamentaro, socialiniai tinklai leidžia Lietuvos gyventojams stebėti migracijos procesus kitose Europos šalyse, o ten kylančios įtampos ir problemos formuoja nuogąstavimus dėl galimų panašių scenarijų Lietuvoje.

Vytautas Sinica / Marius Morkevičius/ELTA.

V. Sinica tvirtino nematantis Vakarų Europos valstybių, kuriose, jo vertinimu, didelio masto imigracija nebūtų sukėlusi neigiamų pasekmių. Kartu politikas pripažino, kad Lietuvoje tokių padarinių kol kas nemato. Tai jis siejo su tuo, kad į šalį daugiausia atvyksta dirbantys žmonės, o šeimų susijungimo ir antrosios migrantų kartos reiškiniai, jo teigimu, dar nėra plačiai paplitę: „Mes atitinkame bendrą scenarijų tų šalių, kuriose, tarkime, pokario metais prasidėjo masinė migracija. Ten irgi iš pradžių tų problemų nekilo, bet dabar jau kyla.“

Vis dėlto paklaustas apie pastaruoju metu Lietuvoje užfiksuotus prieš musulmonus nukreiptus incidentus, V. Sinica pabrėžė tokių veiksmų nepateisinantis: „Ar veiksmai, tokie kaip Koranas ar kiaulių galvos, yra pagrįsti? Ne, tokių veiksmų būti negali ir tai nėra tinkama forma reaguoti į nepriimtiną politiką ar į tai, kad daugėja musulmonų Lietuvoje.“

Protestu siekia nepasitenkinimą nukreipti į valdžią

Kalbėdamas apie artėjantį protestą, V. Sinica aiškino, kad vienas jo tikslų – suteikti galimybę nepasitenkinimą migracijos politika išreikšti taikiomis politinio protesto priemonėmis, o ne nukreipti jį prieš pačius musulmonus.

„Viena iš intencijų yra matant, jog dabar yra priešiškumas, kurį žmonės pradėjo nukreipinėti į musulmonus, nukreipti tą nepasitenkinimą konstruktyvia linkme prieš valdžią, kuri leido tą visą migraciją“, – aiškino parlamentaras.

Kartu V. Sinica neslėpė, kad jo organizuojamas protestas apima ir nepritarimą musulmonų imigracijai. Politiko vertinimu, atvykstantieji iš musulmoniškų šalių sudaro reikšmingą migracijos srautų dalį: „Be abejo, prieš masinę migraciją – tai yra ir prieš musulmonų migraciją.“

Vis dėlto parlamentaras dar kartą pabrėžė, kad protestas, jo teigimu, nėra skirtas priešiškumui religinei bendruomenei reikšti.

Paklaustas, ar vis griežtesnė politikų retorika migracijos ir islamo klausimais gali stiprinti visuomenės baimes, V. Sinica pripažino pats prisidėjęs prie to, kad migracija tapo gerokai daugiau dėmesio sulaukiančia politine tema: „Aš laikau savo, kaip politiko ir kažkuria prasme kaip politologo, tam tikru pasiekimu, kad visuomenė atkreipė dėmesį į šitą problemą ir pradėjo ją matyti.“

Parlamentaro vertinimu, nors pastaraisiais metais migrantų skaičius nebeaugo taip sparčiai kaip anksčiau, visuomenės dėmesys migracijos klausimams padidėjo. V. Sinica mano, kad prie šio pokyčio prisidėjo ir jo paties politinė komunikacija: „Aš manau, kad prisidėjau prie to, kaip visuomenė šiandien mato tą problemą.“

Tačiau kitus politikus, kurie migracijos klausimus aktyviau pradėjo kelti tik pastaruoju metu, jis vertina kiek kitaip. Pasak V. Sinicos, šie veikiau reaguoja į jau susiformavusį visuomenės susidomėjimą ir siekia patys sulaukti dėmesio, o ne formuoja naujas gyventojų nuostatas.

Kai kurios politinės jėgos iš migracijos temos siekia politinės naudos

Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūno pavaduotojas Simonas Kairys mano, kad pastaruoju metu ryškėjantį priešiškumą musulmonams lemia ne viena priežastis. Pasak jo, visuomenės reakcijoms įtakos turi besikeičianti migracijos struktūra, kitų Europos valstybių patirtis, nepakankamai aiški valstybės komunikacija ir politinių jėgų siekis pasinaudoti šia tema.

„Pradžioje buvo daugiau nepasitenkinimo dėl per didelio rusų kalbos vartojimo viešosiose erdvėse, o dabar akivaizdu, kad dėmesys nukrypsta į žmones, kurie vizualiai kitaip atrodo. Daugeliu atvejų yra maišoma jų išpažįstama religija ir valstybė, iš kurios jie atvykę, viską uždedant musulmonams, kaip ryškiausiai matomiems“, – Alfa.lt sakė S. Kairys.

Anot parlamentaro, prie neigiamų nuostatų formavimosi prisideda ir tai, kad valstybės institucijoms nepavyksta visuomenei suprantamai paaiškinti, kokios migracijos politikos Lietuva laikosi ir kokių tikslų ja siekia. Dėl to, jo vertinimu, atsiranda daugiau erdvės nepagrįstiems įsitikinimams ir klaidinančiai informacijai.

Simonas Kairys. | Julius Kalinskas/ELTA

Vis dėlto S. Kairys išskyrė ir politinės komunikacijos vaidmenį. Jo nuomone, kai kurios politinės jėgos migracijos klausimą pasitelkia siekdamos didesnio matomumo ir rinkėjų dėmesio: „Iš esmės jų egzistavimas yra paremtas tik tuo vieninteliu klausimu.“

Kalbėdamas apie griežtą politikų retoriką, S. Kairys pripažino, kad politinis atstovavimas migracija susirūpinusiems žmonėms savaime nėra neigiamas reiškinys. Priešingai, anot jo, politikai gali padėti nepasitenkinimą nukreipti į teisėtų formų protestus ir užkirsti kelią provokacijoms. Tačiau, parlamentaro vertinimu, politinė atsakomybė neturėtų baigtis vien viešais pasisakymais.

„Man šioje vietoje nepatinka tas dalykas: jeigu kalbama šia tema ir aitrinama visuomenė, tai dalyvaujama, o kai reikia prisiimti atsakomybę, jeigu kažkas vyksta ne pagal įstatymus ir kelia grėsmę, tada sakoma: „aš čia ne prie ko, aš kiaulės galvos neliepiau atnešti“. Jeigu imi šitą temą, turi ją imti nuo A iki Z, atsakomybę taip pat. (…)

Kalbant apie kiaulės galvos incidentą, aš nedėčiau to į visuomenės krepšelį. Manau, kad tam tikri asmenys, neaišku, kieno pastūmėti ar paveikti, tą kiaulės galvą atsinešė“, – kalbėjo parlamentaras.

Ar reikia bijoti visų migrantų?

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius ragina atsargiai vertinti kalbas apie visuomenėje augantį priešiškumą musulmonams. Pasak jo, pirmiausia reikėtų atsakyti į klausimą, ar toks priešiškumas iš tiesų plačiai paplitęs, nes tam nustatyti trūksta konkrečių mokslinių tyrimų.

„Mes nežinome, ar išties Lietuvos visuomenėje yra ta kritinė masė žmonių, kurie bijo, nekenčia ar dar kažkaip kitaip įvardinsime, tarkime, imigrantų ar musulmonų“, – Alfa.lt sakė E. Račius.

Vis dėlto profesorius teigia pastebintis kitą reiškinį – dalies politinio elito pastangas migraciją ir musulmonus pateikti kaip grėsmę. Jo vertinimu, šiame politiniame diskurse dažnai suplakami skirtingi dalykai: migracija, atvykstančiųjų kilmė ir jų išpažįstama religija.

E. Račius. | VDU nuotr.

Pasak E. Račiaus, kalbant apie migracijos keliamas grėsmes, dažnai neatsakoma į esminį klausimą – ar iš tiesų prieštaraujama bet kokiai imigracijai, ar tik tam tikros kilmės bei religijos žmonių atvykimui: „Šiuo atveju yra tas nesutikimas, kad politinio elito lygmenyje yra suplakama, supainiojama ir tada iki galo neaišku – ar reikėtų bijoti visų imigrantų, ar tik reikėtų bijoti tam tikrų kategorijų imigrantų.“

E. Račiaus teigimu, šio neaiškumo neišsklaido ir šeštadienį Vilniuje vyksiančio protesto organizatorių komunikacija. Jo vertinimu, iš viešų pasisakymų sunku suprasti, ar siekiama riboti visų užsieniečių atvykimą, ar išskirtinai musulmonų migraciją: „Aš truputį esu pasimetęs, nes iki galo nežinau, kas slypi.“

Siūlo atskirti baimę nuo neapykantos

Kalbėdamas apie politikų retorikos poveikį visuomenei, E. Račius pabrėžė, kad dabartines diskusijas apie musulmonus jis pirmiausia siūlo vertinti per grėsmės konstravimo, arba sugrėsminimo, prizmę.

Profesorius abejoja ir tuo, ar Lietuvoje esamas migracijos mastas pagrindžia dalies politikų piešiamą grėsmės vaizdą. Anot jo, vertinant atvykstančių užsieniečių skaičius svarbu atsižvelgti ne tik į jų pilietybę, bet ir į tai, kiek žmonių faktiškai gyvena bei dirba Lietuvoje.

Kaip pavyzdį E. Račius pateikė Lietuvos transporto įmonėse dirbančius Centrinės Azijos valstybių piliečius, kurie, nors ir turi leidimus gyventi Lietuvoje, nemažą darbo laiko dalį praleidžia užsienio šalyse: „Jeigu kas nori daryti tyrimus apie užsieniečius iš Centrinės Azijos, kurie turi laikinus leidimus gyventi Lietuvoje, tai tą tyrimą reikia daryti Prancūzijos greitkelyje, nes ten jie važinėja lietuviškais sunkvežimiais.“

Kartu E. Račius pabrėžė, kad valstybė neabejotinai turi teisę ir pareigą reguliuoti migracijos procesus. Tačiau, jo nuomone, Lietuvoje jau dabar vykdoma griežta migracijos politika, todėl kalbos apie nevaldomą masinę imigraciją neatitinka jo matomos situacijos.

„Masinės, nevaldomos migracijos mes Lietuvoje neturime“, – teigė profesorius.

Būtent todėl dalies politikų pastangas mobilizuoti visuomenę prieš tariamas migracijos grėsmes islamo tyrinėtojas palygino su literatūriniu Don Kichoto personažu, kovojusiu su vėjo malūnais: „Čia toks kovojimas nežinia su kuo.“

Šaltinis: [mask_link href=”https://www.alfa.lt” target=”_blank”]alfa.lt[/mask_link]