Maisto kainos Lietuvoje per kelerius metus šoktelėjo daugiau kaip 50 proc., ir, kaip rodo naujausios ekonomistų prognozės, spartus brangimas nesiruošia sustoti. Lietuva jau beveik pasivijo Europos vidurkį, o kai kur net jį aplenkė, tačiau gyventojų atlyginimai tokiu tempu neauga. Todėl, kaip sako ekspertai, lietuviams tenka vis daugiau pajamų atiduoti maistui ir mokesčiams.
Lietuvos banko ekonomistas Rokas Budrauskas primena, kad 2025 m. maisto prekės Lietuvoje pabrango 5,9 proc., ypač kilo alkoholio, pieno, mėsos ir tabako kainos. Jautiena brango daugiau nei ketvirtadaliu, paukštiena – beveik 12 proc., o žuvies kainos net sumažėjo.
Tačiau svarbiausia ne atskirų produktų kreivės. Pasak R. Budrausko, Lietuva pagal maisto kainas jau praktiškai priartėjo prie ES vidurkio, o kai kurios kategorijos – pieno produktai, aliejus, perdirbtas maistas – tapo net brangesnės nei daugelyje euro zonos šalių. „Artimiausioje ateityje Lietuvoje maistas ir toliau brangs greičiau nei ES“, pabrėžia ekonomistas.
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Kęstutis Kupšys aiškina, kad visą kainą formuoja ilga grandinė – nuo ūkio iki parduotuvės. Didžiausia problema, jo teigimu, yra konkurencijos stoka, kuri leidžia prekybos tinklams reguliuoti kainas ne vartotojų naudai.
„Lietuvių likimas – dirbti maistui ir mokesčiams“
Pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas teigia, kad didžiausia Lietuvos bėda – dirbtinai keliamos reguliarios kainos ir agresyvios nuolaidų manipuliacijos.
„Panašu, kad lietuvių likimas yra dirbti maistui ir mokesčiams“, – sako jis, pabrėždamas, kad kitų valstybių gyventojai gali sau leisti keliones ar investicijas į technologijas, o Lietuvoje žmonės vis labiau suka ratus aplink būtiniausias išlaidas.
Vizickas primena paprastą pavyzdį: jeigu PVM nuo 1 euro sudaro 21 centą, tai nuo 2 eurų – jau 42 centus. Kuo aukštesnės kainos, tuo daugiau surenka valstybė. Todėl, anot eksperto, Vyriausybė nemotyvuota kovoti su brangimu.
Pieno paradoksas: žaliava pinga, lentynose brangsta
A. Vizickas konstatuoja, kad pieno sektorius – ryškiausias pavyzdys, kaip pirkėjai permoka. Tarptautinėse biržose pieno žaliavos pinga, tačiau parduotuvėse pieno produktai vėl brangsta – per kelis mėnesius dar po 10 centų.
Smulkūs ūkiai dėl tokios kainodaros išnyko, o menkiausi sukrėtimai – karas, paukščių gripas – tuoj pat perkelia papildomas išlaidas vartotojui. Kainoms normalizavusis jos niekada nebegrįžta į ankstesnį lygį.
Akcijų žaidimai: nuolaidos didelės, bet tikroji kaina – išpūsta
„Reguliari kaina yra užkelta, nuo jos skelbiamos nuolaidos. Vartotojas viliojamas 35, 50, 65 proc. nuolaidomis, bet tai – tik žaidimas“, – aiškina Vizickas.
Jis pateikia pavyzdį: reguliari kiaulienos kumpio kaina – 4,49 euro, akcijos metu – 2,99. Tačiau tikroji rinkos kaina yra žymiai žemesnė – nuolaida tik slepia iš anksto padidintą kainą.
Anot eksperto, tokiomis praktikomis dalis prekybininkų vis dar naudojasi, nors kai kurie tinklai jau atsitraukė.
Ar įmanoma sustabdyti kainų kilimą?
A. Vizickas mato dvi realias priemones:
-
Prekybos tinklai turi atsisakyti dirbtinio kainų kėlimo ir perteklinių „akcijų“ žaidimų.
-
Maisto grandinėje turi atsirasti pusiausvyra – sąžiningas pelno paskirstymas tarp ūkininkų, perdirbėjų ir prekybininkų.
Kol kas jis nemato politinės valios keisti sistemą. Atlyginimai nedideli, pragyvenimas brangus, todėl žmonės vis dažniau galvoja apie emigraciją.
„Kaip toje indiškoje pasakoje – drakoną nugali, pamato auksą ir pats pavirsta drakonu“, – apibendrina Vizickas, sakydamas, kad rinkos milžinai ilgainiui ima veikti prieš vartotoją.
