Pietinėje Angolos dalyje, toli nuo asfaltuotų kelių ir šiuolaikinio pasaulio ritmo, egzistuoja pasaulis, kuriame laikas, rodos, sustojo. Tai – Himba gentis, viena unikaliausių Afrikos bendruomenių, garsėjanti ne tik savo nepaprasta išvaizda, bet ir pribloškiančiais papročiais, apie kuriuos retas keliautojas išdrįsta pasakoti garsiai.
Sveikinimas, kuris pribloškia
Sunku tuo patikėti, bet kai kuriose Himba gyvenvietėse moterys sveikinasi su svečiais… kūniškai. Lytinis aktas čia laikomas ne tik intymumo forma, bet ir svetingumo išraiška. Jei vyras atvyksta su dovanomis, o genties vadas neprieštarauja – jam gali būti suteikta naktis su vietine moterimi. Tai nėra laikoma nei pasileidimu, nei ištvirkimu – veikiau pagarba svečiui ir senųjų tradicijų laikymasis. Čia lytiniai santykiai nėra supančioti moralinių ar religinių dogmų – tai natūralus bendravimo būdas.
Moterų kasdienybė – sunkus darbas ir grožis
Himba moterys – tai tarsi gyvi meno kūriniai. Jų kūnai padengti ryškiai raudonu tepalu, gaminamu iš karvės sviesto ir ochros – smulkių vulkaninių miltelių. Tai ne tik kosmetika, bet ir natūrali apsauga nuo saulės ir vabzdžių. Vandens šiose vietose trūksta, todėl maudymasis pakeičiamas kruopščiu odos tepimu. Plaukai – veltiniai dredai, nudažyti tuo pačiu tepalu, formuojami nuo mažų dienų, o saugant juos miegama ant medinių pagalvių.
Kiekviena šukuosena – tarsi genties socialinio statuso kodas: pagal kasų ilgį, formą ir puošybą galima spręsti apie moters amžių, šeimyninę padėtį ar net tai, ar ji jau susilaukė vaikų.
Vyrų pareigos ir meilė galvijams
Himba vyrai taip pat turi savų tradicijų. Iki vedybų jie augina vieną ilgą dredą, o susituokus – visam laikui prisidengia galvą odine kepure. Jos nusiimti negalima net miegant. Kepurės viduje neretai slepiasi strėlę primenantis įrankis – juo galima pasikasyt galvą nesugadinant šventos dengties.
Vyro statusą bendruomenėje lemia ne žodžiai, o galvijų skaičius. Galvijai čia – ne tik maistas ar pagalba ūkyje, bet tikra valiuta. Nors tikslus jų skaičius lieka paslaptimi – klausti to tiesiai būtų didelė nepagarba.
Vaikai su išmuštais dantimis
Nuo 12 metų Himba vaikai išgyvena neįprastą brendimo ritualą – jiems išmušami du apatiniai dantys. Toks paprotys turi simbolinę reikšmę: sakoma, kad ir karvėms burnoje trūksta poros dantų, todėl šis veiksmas artina žmogų prie gyvulio – bendruomenės šerdies.
Meilė be įsipareigojimų
Santuoka tarp himbiečių nėra dažnas reiškinys. Dauguma moterų turi vaikų su skirtingais vyrais, o tikras jausmas – retas svečias. Kai kurie kaimai praktikuoja priverstines santuokas – merginos ištekinamos vos sulaukusios paauglystės. Prieš sutuoktuves tiek mergaitės, tiek berniukai apipjaustomi – ši procedūra laikoma būtina tvirtai santuokai.
Gyvenimas be komforto – bet su bendruomeniškumu
Himba genties žmonės gyvena šiaudinėse trobelėse be baldų, miega ant čiužinių iš šiaudų. Maistas – paprastas: kukurūzų košė, o gėrimui – pienas sumaišytas su gyvulių krauju. Vakarais jie renkasi prie laužo – kartu meldžiasi, kalbasi ir dainuoja.
Nepaisant atšiaurių gyvenimo sąlygų, Himba bendruomenė alsuoja šiluma, savotiška tvarka ir stipriu bendruomeniškumu. Jų pasaulis toli nuo civilizacijos, bet kupinas taisyklių, kurias pažeisti – nevalia net svečiui.
