Swedbank“ ekonomistai didina Lietuvos BVP augimo prognozę bei mano, kad ir šiais, ir kitais metais Lietuvos ekonomika augs sparčiausiai tarp Baltijos šalių. Kitais metais Lietuvoje tikėtina augs infliacija, bet gyventojų pajamos vis dar augs tris kartus sparčiau nei kainos.
Prognozuojama, kad JAV ekonomikos augimas šiemet išliks panašus kaip pernai ir sieks apie 2,5 proc. Tuo metu, nepaisant atsigaunančios euro zonos gyventojų perkamosios galios, šiemet jos BVP augimas vis dar nesieks 1 procento.
„JAV ekonomiką vis dar skatina ekspansinė fiskalinė politika bei neblėstantis JAV gyventojų vartojimas. Vis tik matome vis daugiau silpnėjančios darbo rinkos ženklų, didėjantį nedarbo lygį, todėl iki šiol stebinęs augimas turėtų išsikvėpti. Euro zonos augimą slopina ir cikliniai veiksniai – aukštos palūkanų normos – ir struktūrinės priežastys, tokios kaip vis dar santykinai brangi energija bei darbo jėgos trūkumas,“ – regionus lygino „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Ekonomistas atkreipia dėmesį į tai, kad silpnoji grandis išlieka jos pramonė, kuri daugelyje euro zonos šalių vis dar neauga, o Vokietijoje yra nukritusi į žemiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį.
„Gera žinia yra tai, kad sumažėjus infliacijai ir vis dar sparčiai augant užimtumui bei atlyginimams, euro zonos gyventojų perkamoji galia sparčiai atsigauna. Tačiau daugelio gyventojų lūkesčiai dėl asmeninių finansų yra žemesni nei įprastai, todėl vartojimo atsigavimo kol kas nematėme – didžiosiose euro zonos valstybėse mažmeninė prekyba išlieka maždaug tame pačiame lygyje, kuriame buvo praėjusio dešimtmečio pabaigoje,“ – teigė N. Mačiulis.
„Swedbank“ ekonomistai prognozuoja, kad 2025 metais ir JAV, ir euro zonos ekonomikos augs panašiu tempu – apie 1,5 procento.
Centriniai bankai palūkanų normas mažins sparčiau
Prognozuojama, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanų normas šiemet mažins bent dar du kartus, o iki 2025 metų pabaigos bazinės palūkanų normos bus sumažintos iki 2 procentų.
„Ir JAV, ir euro zonoje infliacija išlieka virš 2 proc., bet jau yra pakankamai žema, kad centriniai bankai galėtų švelninti monetarinę politiką ir drąsiau mažinti palūkanų normas,“ mano N. Mačiulis.
Tačiau ekonomistai atkreipia dėmesį į tai, kad tolimesnis infliacijos mažėjimas nėra garantuotas. Įtampa Vidurio Rytuose jau daugiau nei dvigubai padidino konteinerių gabenimo kainą, suskystintų gamtinių dujų kainos pastaraisiais mėnesiais taip pat didėjo, infliaciją gali pakaitinti ir protekcionistinė politika – didesni importo tarifai.
„Per aukštame lygyje įstringanti infliacija, apsunkinanti centrinių bankų galimybes mažinti palūkanų normas – tai yra viena iš pagrindinių rizikų, galinti pristabdyti daugelio šalių atsigavimą. Kol kas daugelis šalių ir sektorių stebino atsparumu aukštoms palūkanoms, tačiau griežtesnės pinigų politikos neigiamas poveikis buvo tik laiko klausimas. Jau šiuo metu Vokietijoje naujų bankrotų skaičius pakilo į aukščiausia lygį per beveik dešimtmetį, o Prancūzijoje jis yra aukščiausias nuo 2009-ųjų “, – apibendrino Nerijus Mačiulis.
