Lietuvoje pernai sparčiausiai Rytų Europoje augo JAV doleriais skaičiuojamų milijonierių skaičius. Naujausiame banko UBS pasaulinio turto tyrime skaičiuojama, kad 2025 m. šalyje atsirado dar 921 milijonierius, o jų skaičius per metus išaugo 8 proc. Tai buvo didžiausias augimas tarp visų Rytų Europos valstybių, įtrauktų į tyrimą.
Pamačius tokią statistiką gali susidaryti įspūdis, kad kalbama apie žmones, savo banko sąskaitose laikančius milijonus eurų. Tačiau realybėje milijonieriaus sąvoka yra gerokai platesnė.
Pagal Lietuvių kalbos žodyną milijonierius – milijonu piniginių vienetų vertinamo turto savininkas.
Tuo metu UBS tyrime milijonieriumi laikomas žmogus, kurio grynasis turtas siekia bent 1 mln. JAV dolerių.
Skaičiuojamas visas žmogaus turtas – nekilnojamasis turtas, santaupos, akcijos, investicijos, pensijų kaupimas, verslo akcijos ir kitas finansinis bei nefinansinis turtas, iš jo atėmus paskolas bei kitus finansinius įsipareigojimus.
Vadinasi, kad milijonieriumi gali būti ir žmogus, kuris milijono banko sąskaitoje neturi, tačiau yra sukaupęs didelės vertės nekilnojamojo turto ar kitų investicijų.
Lietuva išsiskyrė visame regione
Šių metų UBS tyrimas apėmė 56 pasaulio valstybes ir teritorijas, kuriose sukaupta daugiau kaip 92 proc. pasaulio turto.
Lietuvoje milijonierių padaugėjo 8 proc. Palyginimui, Turkijoje augimas siekė 6,4 proc., Latvijoje – 5,7 proc., Vengrijoje – 5,3 proc., Airijoje – 5,2 proc., o JAV – 1,9 proc., Vokietijoje – 0,9 proc., Prancūzijoje – 1,5 proc.
Iš viso pasaulyje per vienerius metus atsirado beveik milijonas naujų JAV doleriais skaičiuojamų milijonierių – vidutiniškai daugiau kaip 2,6 tūkst. kasdien.
Tačiau vien milijonierių gausėjimas neatskleidžia visos situacijos.
UBS skaičiuoja, kad 2025 metais pasaulio asmeninis turtas padidėjo 10,8 proc.
Tai sparčiausias augimas per pastaruosius metus ir jau treti augimo metai iš eilės.
Didžiausias augimas fiksuotas Europoje, Artimuosiuose Rytuose ir Afrikoje, kur bendras gyventojų turtas išaugo beveik 18 proc.
Vidutinis vienam gyventojui tenkantis turtas didėjo, vis dėlto medianinis turtas daugelyje rinkų mažėjo. Kitaip tariant, bendras sukauptas turtas augo, tačiau jis ne visur pasiskirstė tolygiai tarp gyventojų.
Kas iš tiesų slypi už augančio milijonierių skaičiaus?
UBS tyrimas rodo, kad Lietuvoje milijonierių skaičius per metus išaugo sparčiausiai Rytų Europoje, vis dėlto SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas pabrėžė, kad UBS neturi prieigos prie konkrečių Lietuvos gyventojų turto ar įsipareigojimų duomenų, todėl milijonierių skaičius apskaičiuojamas remiantis tarptautinių organizacijų ir ekonominiais rodikliais.
„Jie bando išskaičiuoti šiuos pokyčius šalyse iš kitų šaltinių, tokių kaip TVF ar EBPO duomenys apie Lietuvos gyventojų agreguotą finansinį turtą ir turto pasiskirstymą, juos koreguodami naujausiais ekonominiais ir finansų rinkų rodikliais“, – aiškino ekonomistas.
TVF yra Tarptautinis valiutos fondas, o EBPO – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Abi institucijos renka ir skelbia valstybių ekonominius duomenis, kuriais remiasi ir tarptautiniai tyrimai.
Jo teigimu, dėl to nereikėtų pernelyg sureikšminti konkretaus skaičiaus – 921 naujo milijonieriaus. Kur kas svarbiau yra pati tendencija.
„Todėl tikrai nereikėtų prisirišti prie konkretaus teoriškai išskaičiuoto milijonierių skaičiaus, nes jis tėra UBS banko išskaičiuotas spėjimas, o labiau stebėti dinamiką, kuri išties rodo, kad Lietuvoje milijonierių skaičius didėja sparčiai“, – sakė T. Povilauskas.
Anot ekonomisto, viena priežasčių yra ta, kad Lietuva vis dar vejasi turtingesnes Europos valstybes, todėl augimo tempai natūraliai atrodo didesni.
„Viena vertus, augame nuo žemos bazės, todėl tas augimo tempas yra santykinai spartesnis“, – sakė jis.
Vis dėlto vien mažesnė pradinė bazė tokio rezultato nepaaiškina.
„Lietuvos ekonomika ne pirmus metus demonstruoja vieną sparčiausių augimų ES šalyse ir įmonių nuosavo kapitalo vertė sparčiai auga“, – pažymėjo ekonomistas.
Pasak T. Povilausko, viena svarbiausių priežasčių buvo ir sparčiai brangęs nekilnojamasis turtas.
„Pagal NT kainų augimą irgi pastaraisiais metais esame vieni iš lyderių ne tik ES šalyse, o tai visgi labai svarbi ir Lietuvos milijonierių turto dalis“, – sakė T. Povilauskas.
Šią tendenciją atspindi ir Lietuvos banko duomenys. Centrinio banko vertinimu, 2025 m. būsto rinkos aktyvumas buvo didžiausias nuo 2021 metų – per metus registruota 20 proc. daugiau būsto pardavimo sandorių nei 2024-aisiais.
Tuo metu metinis būsto kainų augimas metų pabaigoje viršijo 10 proc. ir siekė apie 11 proc., o tai buvo daugiau nei dvigubai spartesnis augimas nei metų pradžioje.
Prisidėjo ir Lietuvos startuoliai
Dar viena pastarųjų metų tendencija – sparčiai augantis Lietuvos technologijų sektorius.
„Pastaraisiais metais daugėja ir užaugintų startuolių, kurie ankstyviesiems investuotojams ir darbuotojams leidžia realizuoti turimus opcionus ir akcijas, taip gerokai irgi didindami milijonierių skaičių“, – sakė ekonomistas.
Prie gyventojų turto augimo prisideda ne tik nekilnojamasis turtas ar verslas.
Lietuvos bankas skelbia, kad namų ūkių finansinį turtą sudaro grynieji pinigai ir indėliai, skolos vertybiniai popieriai, paskolos, nuosavybės priemonės ir investicinių fondų vienetai, gyvybės draudimo, pensijų ir standartizuotų garantijų sistemos bei išvestinės finansinės priemonės.
UBS tyrime nurodoma, kad viena iš priežasčių, kodėl Europoje turtas augo sparčiau nei kituose regionuose, buvo JAV dolerio susilpnėjimas euro atžvilgiu. Dėl to eurais laikomas turtas, perskaičiavus į JAV dolerius, tapo vertingesnis.
Vis dėlto ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad vien valiutų kursų pokyčiai Lietuvos rezultatų nepaaiškina.
„Euro brangimo JAV dolerio atžvilgiu neakcentuočiau, nes tai galioja visoms euro zonos šalims. Be to, Lietuvoje finansinio turto, investuoto užsienio finansų rinkose, santykinai vis dar nėra daug ir nėra taip, kad iš akcijų kainų augimo praėjusiais metais Lietuvos gyventojai uždirbo daugiau negu kiti euro zonos ar ES piliečiai“, – teigė ekonomistas.
