NaujienosStraipsniai Sekti per Google

Lietuvai teks mokėti už migrantų nepriėmimą: kaimynės išvengė šios prievolės

Lietuvai teks mokėti už migrantų nepriėmimą: kaimynės išvengė šios prievolės

Lietuva nusprendė kitais metais nepriimti jai pagal Europos Sąjungos migracijos susitarimą tenkančių migrantų. Vietoj to šalis rinksis finansinį įnašą į bendrą solidarumo fondą. Tačiau kol kas neaišku, kokią sumą teks sumokėti.

Tuo metu kai kurios kitos valstybės, tarp jų Lenkija ir Estija, nuo šios prievolės atleistos. Tai sukėlė klausimų, kodėl Lietuvai nepavyko pasiekti tokio paties sprendimo ir ar buvo padaryta viskas, kad Briuselis įvertintų mūsų šalies patiriamą migracijos naštą.

Migrantų srautai Europoje nemažėja

Kanarų salos išlieka vienu pagrindinių nelegalių migrantų kelių į Europą. Nuo Afrikos krantų iki artimiausios salos – vos apie 100 kilometrų, todėl pavojinga kelionė laiveliais daugybei žmonių atrodo verta rizikos.

Per pastarąsias dvi dienas į salas atplaukė apie 2 tūkst. migrantų. Iki spalio pabaigos jų buvo suskaičiuota maždaug 13 tūkst.

Pagal Europos Sąjungos solidarumo mechanizmą valstybės narės turi dalytis migracijos našta: priimti dalį migrantų arba mokėti finansinę kompensaciją už kiekvieną nepriimtą žmogų. Tokia įmoka siekia apie 20 tūkst. eurų.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Aurelijus Veryga mano, kad tokia sistema siunčia netinkamą signalą norintiems patekti į Europą.

„Europa tokiu būdu siunčia žinią, kad, žiūrėkit, važiuokit čia. Kai atvažiuosit, dar susimes valstybės narės ir sugalvos, kaip ar kur jus čia apgyvendinti, arba padės viena kitai. Tai mes šitą žinią turim nustoti siųsti“, – sakė politikas.

Lenkija ir Estija nuo įmokų atleistos

Ne visoms Europos valstybėms teks vykdyti šiuos įsipareigojimus. Briuselis nuo prievolės atleido kelias šalis, įvertinęs, kad jos jau dabar patiria didelę migracijos naštą, be kita ko, dėl priimtų ukrainiečių karo pabėgėlių.

Tarp tokių valstybių yra Čekija, Kroatija, Austrija, Bulgarija, taip pat Lietuvos kaimynės Lenkija ir Estija.

Seimo narys Vytautas Sinica kelia klausimą, kodėl Lietuva nesugebėjo gauti tokio paties statuso.

„Šiandien Lietuva nėra išsikovojusi statuso. Ir klausimas, ar daug kovojo, kad jį gautų?“ – svarstė politikas.

A. Veryga taip pat abejoja, ar Lietuvos institucijos padarė viską, kad Europos Komisija atsižvelgtų į šalies situaciją.

Lietuva šiuo metu yra suteikusi prieglobstį maždaug 50 tūkst. ukrainiečių. Be to, jau penkerius metus susiduria su neteisėtos migracijos spaudimu iš Baltarusijos.

Vis dėlto Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas aiškino, kad atleidimas nuo įsipareigojimų priklauso nuo konkrečių statistinių kriterijų, o ne nuo derybų.

„Turbūt derybos neturėtų tam tikros įtakos, net jeigu mes bandytume, kadangi tie kriterijai yra labai griežti. Tai yra statistika“, – teigė R. Motuzas.

Lietuva siūlė įvertinti ir apsaugotą sieną

Lietuva kartu su Lenkija, Latvija, Estija ir Suomija dar rugsėjį kreipėsi į Europos Komisiją. Šios šalys prašė vertinant migracijos naštą atsižvelgti ne tik į atvykusius migrantus, bet ir į užkardytus bandymus neteisėtai kirsti išorinę ES sieną.

„Rugsėjo mėnesį kartu su Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Suomijos vidaus reikalų ministrais kreipėmės į EK, prašydami į skaičiavimą įtraukti ir užkardytus bandymus kirsti išorinę ES sieną“, – sakė vidaus reikalų ministras Martynas Katelynas.

Pasak jo, Europos Komisija žada į tokį prašymą atsižvelgti ateityje, tačiau kol kas Lietuvai teks vykdyti finansinius įsipareigojimus.

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat mano, kad šiuo atveju tinkamiausia būtų finansinė kompensacija.

„Finansinė kompensacija būtų tinkamas būdas prisiimti savo įsipareigojimus“, – teigė šalies vadovas.

Praėjusiais metais Lietuva priėmė pusę jai paskirtų migrantų – 58 žmones iš Kipro. Už likusią dalį buvo sumokėta.

Šįkart M. Katelynas siūlo apskritai nepriimti migrantų iš kitų ES valstybių ir visą įsipareigojimą įvykdyti finansiškai.

„Į ES solidarumo fondą prisidėti kitaip, t. y. nepriimti nė vieno migranto iš kitų ES valstybių“, – savo siūlymą pristatė ministras.

Kiek toks sprendimas kainuos Lietuvai, kol kas dar nėra apskaičiuota.

Siūlo pinigus skirti išorės sienos apsaugai

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Virginijus Sinkevičius pabrėžė, kad Lietuvos finansinis įnašas turėtų būti panaudotas šalies saugumui stiprinti.

„Turi būti labai aiški Lietuvos pozicija, kad šios lėšos turi būti nukreiptos į išorės sienos stiprinimą“, – sakė politikas.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Europos solidarumas turėtų veikti abiem kryptimis. Pasak V. Sinkevičiaus, šalys, kurios prašo kitų valstybių paramos dėl saugumo, pačios turėtų būti pasirengusios padėti susidūrus su migracijos iššūkiais.

„Tai pirmos, kurios tą solidarumą vetuos ir blokuos, tai bus pietinės valstybės, nes solidarumas veikia dviejų krypčių eismo pagrindu“, – aiškino V. Sinkevičius.

Tuo metu Vengrija ir Slovakija, kaip pažymima, neketina nei priimti migrantų, nei mokėti už jų nepriėmimą.

A. Veryga atkreipė dėmesį, kad Lietuva ne pirmą kartą savo sprendimus grindžia tuo, jog tokių veiksmų reikalauja Europos Komisija.

Vis dėlto V. Sinica pabrėžė, kad ne visa migracija į Lietuvą susijusi su ES solidarumo mechanizmu. Pasak jo, didžioji dalis į šalį atvykusių trečiųjų šalių piliečių yra čia legaliai ir atvyko pačios Lietuvos kvietimu.

„Mūsų absoliuti dauguma, 99 procentai, yra legali. Mūsų pačių pakviesta – ar tai būtų studentai, ar darbo. Mes patys tą sukūrėm, čia ne ES primetė“, – sakė Seimo narys.

Europoje svarstoma steigti migrantų grąžinimo centrus

Tuo metu kai kurios Europos valstybės ieško būdų, kaip griežčiau kontroliuoti nelegalią migraciją.

Austrija, Danija, Graikija, Nyderlandai ir Vokietija ketina steigti pirmąjį migrantų grąžinimo centrą už Europos ribų. Planuojama, kad nelegaliai į Europą patekę žmonės galėtų būti grąžinami į Ruandą, esančią Afrikoje.